Andrius Kubilius: „Lietuvos pasiekimai viršijo lūkesčius“

„Pandemija ir karantinas gali sugadinti šventę, tačiau niekas nenubrauks Lietuvos pasiekimų ir pokyčių, įvykusių po Nepriklausomybės atkūrimo dienos“, – įsitikinęs Europos liaudies partijos Europos Parlamente narys Andrius Kubilius.

A.Kubilius (pirmas kairėje) žuvusiųjų pagerbimo ceremonijoje.<br>P.Lileikio nuotr.
A.Kubilius (pirmas kairėje) žuvusiųjų pagerbimo ceremonijoje.<br>P.Lileikio nuotr.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 metais sovietinė simbolika visiems laikams paliko Seimo rūmus.<br>P.Lileikio nuotr.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 metais sovietinė simbolika visiems laikams paliko Seimo rūmus.<br>P.Lileikio nuotr.
Po Kovo 11-osios niekas nesitikėjo kruvinų Sausio 13-osios įvykių.<br>P.Lileikio nuotr.
Po Kovo 11-osios niekas nesitikėjo kruvinų Sausio 13-osios įvykių.<br>P.Lileikio nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 11, 2021, 9:00 AM

Koronaviruso pandemija jau antrus metus neleidžia Lietuvos gyventojams visavertiškai džiaugtis viena gražiausių pavasario švenčių – Nepriklausomybės atkūrimo diena.

„Įpratome gyventi pandemijos sąlygomis, tačiau šiek tiek apmaudu, kad pernai nepavyko surengti gražios 30 metų jubiliejaus šventės“, – kalbėjo europarlamentaras A.Kubilius.

2020-ųjų pavasarį koronaviruso infekcija kaip reikiant įbaugino visą pasaulį, o pirmasis karantinas Lietuvoje prasidėjo praėjus vos kelioms dienoms po Kovo 11-osios ir dauguma šventinių renginių buvo atšaukta.

„Pastarąjį šimtmetį Lietuvai ir jos žmonėms teko ištverti daugybę sunkesnių momentų – dabar galime gyventi nedraskomi karų ir kitokių kataklizmų. Pastarieji trys dešimtmečiai – tai laikotarpis, kuriuo galime džiaugtis“, – įsitikinęs A.Kubilius.

Data siejasi su jaunyste

„Mano kartos žmonėms Kovo 11-oji – mūsų jaunystės šventė. Buvome apimti romantinio entuziazmo, tikėjimo didžiais dalykais“, – prisiminė žinomas politikas.

A.Kubilius didžiuojasi, kad kartu su bendražygiais tąkart pavyko atlikti visai Europai reikšmingą darbą.

Prie Sąjūdžio ištakų stovėjo ir vyresnių, didesnę gyvenimo patirtį turinčių žmonių, todėl išėjo labai sėkmingas naujos jėgos lydinys.

„Žmones pakėlusi banga turėjo labai daug vidinės energijos ir galbūt romantinio tikėjimo permainomis tuo metu buvo net daugiau negu sveiko proto“, – šypsojosi europarlamentaras.

Politikas prisipažino nuoširdžiai tikėjęs, kad jau po kelerių metų gyvenimas Lietuvoje primins Švediją.

„Lietuva netapo antrąja Švedija, tačiau likimas davė gerokai daugiau, negu galėjome tikėtis“, – įsitikinęs A.Kubilius.

Reikėjo pasirinkti kryptį

1990 metų Kovo 11-osios išvakarės buvo ir asmeninių A.Kubiliaus pasirinkimų laikas. Jis ryžosi palikti Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą ir tapo Sąjūdžio atsakinguoju sekretoriumi.

„Tai buvo labai įtempta, aktyvios veiklos diena ir tąkart nebuvo laiko ilgai pagalvoti, kaip vėliau klostysis įvykiai“, – prisiminė europarlamentaras.

Žinomos roko grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas režisavo vaizdinę Seimo rūmuose vykusios ceremonijos pusę, o A.Kubilius tapo vienu svarbiausių jo pagalbininkų.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę laukė ne ką lengvesnis metas.

„Privalėjome tikrovėje suvokti tai, apie ką anksčiau girdėdavome tik per užsienio radiją ir kaip gyvena laisvoji Europa. Mokėmės labai greitai, nes sovietiniais laikais mokyklose tokių dalykų niekas nemokė“, – kalbėjo A.Kubilius.

Jis neabejoja, kad kartais pokyčiai viršijo lūkesčius. Štai prieš 30 metų niekas net garsiai ne- svarstė, kad praėjus kiek daugiau kaip dešimtmečiui po nepriklausomybės atkūrimo Lietuva prisijungs prie ES ir NATO šeimų.

„Kai dabar prisimenu tuos įvykius, matau stebuklingą virsmą iš okupuoto krašto į laisvą ir klestinčią valstybę“, – kalbėjo politikas.

Ragino mėgautis momentu

„Gyvename ypatingu laiku. Nors dalis šalies gyventojų spėjo pajusti sovietmetį, žvelgdami į visą Lietuvos istoriją per kelis pastaruosius šimtmečius nerastume tokio ilgo taikos, galimybių augti ir integruotis Vakarų bendruomenėje laikotarpio. Tai stebuklingas laikotarpis“, – įsitikinęs europarlamentaras A.Kubilius.

Jis neabejoja, kad dar po poros dešimtmečių rašant istorijos vadovėlius 1990 metų Kovo 11-osios įvykiai Lietuvoje bus prilyginami istoriniam stebuklui.

Nerimauti europarlamentarą verčia tik vienas klausimas – kiek tai gali tęstis?

„Norėčiau tikėti, kad amžinai, tačiau kartu turime neužmiršti rūpintis savo saugumu. Labai nudžiugintų, kad autoritarinių režimų valdomi kaimynai – tiek Rusija, tiek Baltarusija – taip pat judėtų link demokratiško gyvenimo būdo“, – kalbėjo A.Kubilius.

Politikas sutinka, kad dėl pandemijos ir besitęsiančio karantino gyventojai jaučia vis didesnį psichologinį nuovargį, piktinasi privalomu kaukių nešiojimu, susitikimų draudimu ir kitais apribojimais.

„Situacija tikrai nėra beviltiška. Tai didelis iššūkis, kokio nebuvome patyrę nei mes, nei mūsų tėvai. Aš tikiu mokslo galia ir neabejoju, kad ši situacija paskatins ne tik vakcinų kūrimą, bet ir poreikį ieškoti būdų išvengti tokių pandemijų ateityje“, – kalbėjo A.Kubilius.

Kovo 11-osios proga politikas linkėjo Lietuvos žmonėms išlikti tokiems jaunatviškiems, kokie buvome pastaruosius 30 metų.

Lietuva taip išlieka labai jauna ir dinamiška valstybe“, – įsitikinęs A.Kubilius. Ir ta proga pacitavo Maironį:

„Nebeužtvenksi upės bėgimo,

Norint sau eitų ji pamažu;

Nebsulaikysi naujo kilimo,

Nors jį pasveikint tau ir baisu.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.