Kaip pasakoja kitą savaitę duris atversiančios Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė Jurgita Nemanienė, mokinių tėvai ne tik palaikė idėją, tačiau patys prisidėjo prie spartesnio mokinių grįžimo sukurdami duomenų apie kaupinius sistemą.
Vieningas sprendimas
Vyriausybė leido pilotinius projektus vykdyti dar 25-iose savivaldybėse, sugrąžinant į mokyklas pradinukus. Siekiant užtikrinti kontaktiniam ugdymui atvertų mokyklų pedagogų ir mokinių saugumą, bus taikomas namų ūkių testavimas kaupinių būdu, kada į vieną mėgintuvėlį surenkama daugiausia iki penkių žmonių ėminiai.
Kitą savaitę dar trys Vilniaus mokyklos ruošiasi pradinukų grįžimui į klases – daugiausiai moksleivių sugrįš į Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnaziją. Mokyklos direktorės Jurgitos Nemanienės teigimu, mokinių tėvai entuziastingai palaikė siūlymą atnaujinti kontaktinio ugdymo procesą.
„Iš savivaldybės sulaukėme siūlymo būti ta antrąja arba trečiąja mokykla, grįžtančia į gyvą mokymą. Kreipėmės į tėvų bendruomenę, pirmiausiai į visų klasių tėvų pirmininkus su šiuo siūlymu, ir sulaukėme labai didelio palaikymo ir, vertinčiau, labai didelio entuziazmo, kad visi suspėtume, mobilizuotumėmes ir per labai trumpą laiką pasiruoštume grįžimui į mokyklą“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo J.Nemanienė.
Anot jos, pirmasis iššūkis buvo priimti sprendimą, ar grįžta pilnos klasės, ar dalis mokinių lieka mokytis nuotoliniu būdu.
„Kadangi daliai mokantis nuotoliniu, o daliai – mokykloje, būtų labai apsunkintas mokytojo darbas, ir mokyklos pajėgos turi ribas, todėl nusprendėme priimti tokį sprendimą: arba grįžtame beveik visa klasė, maksimaliai didžioji dalis, be vieno ar kito mokinio, arba klasė kol kas lieka mokytis nuotoliniu būdu.
Todėl iš 20 klasių kovo 16 dieną startuos 17 praktiškai pilnų klasių“, – pasakojo direktorė.
J.Nemanienės teigimu, norint įtikinti mokinių tėvus tokios iniciatyvos naudingumu, pirmiausiai šia idėja turi tikėti patys mokyklos darbuotojai, kurie turėtų tiksliai žinoti, kaip bus vykdomas ugdymo procesas, ir į tėvus kreiptis jau turint viziją.
Pasak direktorės, siekdami kuo sklandesnio ir greitesnio grįžimo, tėvų bendruomenė padėjo ne tik komunikuodami tarpusavyje, bet ir sukurdami unikalią duomenų apie testavimą sistemą.
„Mūsų mokyklos komanda iš tiesų susitelkė, padėdami mūsų mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistui, kad iki tam tikro laiko faktiškai 1,5 tūkst. narių duomenys būtų susisteminti į kaupinius, ir tie kaupiniai būtų užkoduoti, ir iki sutarto laiko būtų išsiųsti Vilniaus sveikatos biurui“, – patirtimi dalijosi mokyklos direktorė.
Direktorė teigė, kad norą grįžti į mokyklas išreškė ir vyresni mokiniai: „Jau teko kalbėtis keletą kartų šia tema, išsakiau poziciją, kad mes būsime pasirengę kitam etapui, tačiau kaip visa tai dėliosis, turbūt priklausys nuo bendros Lietuvos situacijos, nuo Vilniaus situacijos, ir, žinoma, nuo to, kaip mums pavyks startuoti šiame pirmame mūsų pradinukų grįžimo etape“.
Kaip išvengti Estijos scenarijaus?
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė „Žinių radijo“ laidoje teigė, kad tokią situaciją, kurią dabar turi Estija, Lietuva turėjo gruodžio viduryje.
„Matome, kiek užtruko laiko tą situaciją suvaldyti labai griežtomis priemonėmis, labai panašiomis, kokių dabar imasi Estija ir visos šalys, kai turi iš tiesų intensyvų plitimą“, – kalbėjo J.Sejonienė.
Svarstydama, ką reikėtų daryti, kad atverdama mokyklas ir vis daugiau verslų Lietuva nekartotų Estijos likimo, Seimo narė išskyrė testavimo svarbą.
„Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau nuo praeitų metų pavasario sako, kad testavimas yra pati svarbiausia priemonė situacijai valdyti.
Tą ir reikia daryti – intensyviai testuoti, kad galėtume atsekti visus, net ir asimptominius, atvejus, kad galėtume juos efektyviai izoliuoti ir kad gyvenimas galėtų vykti“, – įvertino J.Sejonienė.
Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas teigė testavimo atžvilgiu esantis radikalus – įvestų algoritmą, pagal kurį periodiškai testuojami turėtų būti visi be išimčių.
„Jei mes paliksime tai savanorystei, tai bus tų židinių ir ateis laikas, kai vėl turėsime parduotuves uždarinėti“, – kalbėjo D.Arlauskas.
„Kreipiuosi į Seimą, kad būtų radikalus šiuo atžvilgiu. Mes esame kare, ir kare reikia imtis radikalių priemonių“, – pridūrė jis.
Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius kalbėjo, kad ir informacija apie naujus susirgimo atvejus – vieną dieną 250 atvejų, kitą dieną jau 500, priklauso nuo testavimo.
„Todėl mes irgi pasisakome už tai, kad būtų kiek galima platesnis testavimas, ypač tose vietose, kur yra didelis galimas užkrėtimų skaičius ir galimi židiniai“, – kalbėjo R.Varkulevičius.
Unikalus testavimo metodas
Atnaujinti kontaktinį pradinukų ugdymą leista Akmenės rajono, Alytaus miesto, Birštono, Biržų rajono, Kauno miesto, Kazlų Rūdos, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Mažeikių rajono, Pakruojo rajono, Palangos miesto, Panevėžio rajono, Plungės rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Rietavo, Šakių rajono, Šalčininkų rajono, Šiaulių miesto, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Vilkaviškio rajono ir Vilniaus rajono savivaldybėse.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, iš viso iki antradienio vakaro norą grąžinti pradinukus į klases pareiškė 59 šalies mokyklos. Tarp jų – septynios Šakių rajono, penkios – Raseinių rajono įstaigos, po keturias – Kauno miesto, Panevėžio, Mažeikių, Pakruojo rajonuose, po tris – Klaipėdos miesto, Kretingos, Švenčionių rajonų, Rietavo savivaldybėse.
Nurodoma, kad ugdymo įstaigose nuo 2021 m. vasario 22 d. iki 2021 m. kovo 31 d. ugdymas pagal pradinio ugdymo programą vykdomas mišriu būdu, periodiškai jose atliekant pagal pradinio ugdymo programą ugdomų mokinių namų ūkių ir įstaigose kontaktiniu būdu dirbančių darbuotojų bandomąjį profilaktinį tyrimą COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) diagnozuoti ir užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.
Testavimas tokiu atveju yra vykdomas kaupinių metodu – taip yra ištiriamas visas šeimos ūkis. Atliekant testus kaupinių metodu, į vieną mėgintuvėlį surenkama daugiausia iki penkių žmonių ėminiai. Jei kaupinio atsakymas teigiamas, yra susisiekiama su tais asmenimis, kurių ėminiai buvo kaupinyje, ir jie pakartotinai tiriami jau PGR testu.
Rengiantis kuo greitesniam dar trijų sostinės mokyklų atvėrimui kontaktiniam ugdymui, ketvirtadienį prasidėjo jų mokinių ir pedagogų namų ūkių testavimas kaupinių būdu.
Tuo metu Estija, šią savaitę įvedusi griežčiausius karantino ribojimus per visą pandemijos laikotarpį, pripažįsta, kad epidemiologiniu požiūriu didžiausia klaida buvo sugrąžinti vaikus į kontaktinį mokymą klasėse – manoma, kad būtent tai lėmė susirgimų skaičiaus augimą.
Statistiškai paskaičiuota, kad net 36 proc. atvejų vienaip ar kitaip buvo siejami su mokyklomis. Antroje vietoje – pagal viruso plitimo lokacijas – darbo vietos, o mažiausiai pavojingais laikomi muziejai, galerijos.
