Idėja paskiepyti visus Seimo narius iškilo per pirmąjį Seimo pavasario sesijos posėdį.
„Turbūt suprantame, kad dvasia Seimo yra būtent šioje salėje: gyvi posėdžiai, gyvos diskusijos, argumentai, ginčai galiausiai, kas yra neišvengiama. Aš norėčiau jums pasiūlyti arba paklausti, ar jūs nematytumėte prasmės imtis iniciatyvos kaip Seimo pirmininkė, lyderė bent jau sužinoti Seimo narių nuomonę, kad mes galėtume normaliai Seime darbuotis gyvuoju būdu. Tai aš kalbu apie vakcinaciją“, – Seimo posėdžio metu svarstė S.Skvernelis.
Vis tik Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei premjerė Ingrida Šimonytė pasiūlymą vertino santūriau – pasak jų, nemažai rizikos grupėms priklausančių asmenų vis dar yra nepaskiepyta, todėl pirmiausia vertėtų vakcinuoti būtent juos.
„Tikrai manau, kad jau ne taip ilgai liko laukti, kada platesniu mastu bus galima pasiūlyti vakcinaciją plačiajai visuomenei. Dabar prioritetas, kaip ir paminėjo Seimo pirmininkė, yra amžiaus grupės, t. y. 65 metų ir vyresni asmenys ir taip pat žmonės, kurie serga lėtinėmis ligomis“, – Seimo posėdyje teigė I.Šimonytė.
Parlamentarų skiepai pakeltų visuomenės pasitikėjimą
Seimo Socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas pasiūlymą vertina teigiamai, ir sako, kad parlamentarų skiepijimas reikšmingai prisidėtų prie visuomenėje susiformavusių abejonių išsklaidymo.
„Šiandien mes turime labai sparčiai didėjančią problemą dėl pasitikėjimo skiepais. Žmonės bijo atskirų skiepų rūšių, gamintojų, arba abejoja jų tikslingumu ar poveikiu sveikatai. Aš ir pats esu susidūręs su tokiais pastebėjimais, kai žmonės sako „pirmiausia paskiepykite tuos 141, o tada pažiūrėsime, kurie išgyvens“.
Juokai juokais, bet toks mąstymas yra, todėl kai kurios šalys pradėjo skiepų programas skiepydami savo šalies lyderius. Ne todėl, kad jie užlįstų be eilės, o todėl, kad įkvėptų žmones skiepais pasitikėti“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo G.Paluckas.
„Bet kokiu atveju, jei mane į eilę pastatytų, tai aš stočiau į ją ir tikrai skiepyčiaus bet kuria vakcina, kuri yra pripažinta saugia Europos vaistų agentūros“, – pridūrė jis.
Pasak G.Palucko, Seimo darbo efektyvumui nuotoliniai posėdžiai didelės įtakos nedaro.
„Seimo darbas vyks ar taip ar taip, jei reikės, dirbsim ir toliau nuotoliniu būdu. Priminsiu, kad prie 4000 susirgimų per parą mes dirbome Seimo salėje ir visi klausė, ką mes čia darome? Dirbsime ir dabar – ar salėje, ar nuotoliniu.
Bet jeigu tai padėtų žmonėms patikėti, kad iš tikrųjų skiepai gelbėja, tai aš pasiruošęs tai padaryti ir stoti į pirmas, antars ar trečias eiles“, – sakė G.Paluckas.
E.Gentvilas: skiepyti reikėtų visus darbuotojus
Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė nepritariantis tik Seimo narių vakcinavimui, nes tai galėtų iššaukti diskusijas apie Seimo narių privilegijas. Jis taip pat svarstė, kad tokiu atveju reikėtų skiepyti visus Seimo darbuotojus, įskaitant ir kanceliariją.
„Logikos atrodytų labai nemažai. Bet pažiūrėkime į parkingą, kur automobilius stato kanceliarijos darbuotojai – daugybė. Tada reikėtų ir juos, ir žiniasklaidos atstovus skiepyti, kad Seime būtų visiškai švaru. Tada jau kalba yra ne apie 100 Seimo narių, nes kai kurie jau pasiskiepijo arba persirgo, o apie kokį tūkstantį žmonių.
Kyla klausimas, kodėl tokia išimtis vienai iš valdžios institucijų? Kodėl visos Vyriausybės, visų ministerijų neskiepyti? Todėl esu prieš“, – portalui lrytas.lt teigė E.Gentvilas.
Tiesa, jis norėtų, kad posėdžiai ir toliau vyktų gyvai, nes kol kas jokių koronaviruso židinių Seime nenustatyta.
„Juk protrūkių Seime dabar nėra, galėtumėme dirbti normaliu būdu, bet nutarta daryti nuotolinius. Tada aš vėl bijau kito dalyko – užfiksuos, kad Seimo narys sėdi namuose ant sofos, glosto šuniui pilvą ir priiminėja įstatymus. Suprantu, kad, kai yra protrūkis, reikia stabtelti, bet šiuo metu nėra nei vieno sergančio“, – svarstė E.Gentvilas.
Socialdemokratė Vilija Targamadzė teigė, jog skiepai negali būti privalomi, nes tai yra kiekvieno žmogaus asmeninis pasirinkimas.
„Juolab, kad kai kurie Seimo nariai jau yra persirgę ir turi antikūnų. Seimo nariai, jeigu nori visavertiškai dirbti, nuotoliu gali atlikti ne visas procedūras, todėl manau, kad jie turėtų skiepytis, jeigu tik nori“, – sakė ji.
„Kitas klausimas, jeigu atsirastų toks skiepijimasis be eilės, galbūt būtų galima dalį ir apsimokėti Seimo nariams, kurie nori skiepytis? Vienareikšmiškai negalima vertinti šito pasiūlymo, bet per prievartą – ne, nes tai ir Konstitucijos pažeidimas“, – pridūrė V.Targamadzė.
Nuotoliniai posėdžiai – neefektyvūs
Mišrios Seimo narių frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis kalbėjo, jog skiepijimo idėją palaiko, nes nuotoliniai posėdžiai itin smukdo valdžios darbo kokybę.
„Manau, kad užtenka žaisti šituos žaidimus, nes nuotoliniai darbai ir nesugebėjimas normaliai susirinkti į posėdžius kainuoja pakankamai brangiai. Mano vertinimu, tai, ką šiandien matau Vyriausybėje ir jos nedarbe, tai reikia kuo greičiau tada skiepyti Seimo narius ir kad plenariniai posėdžiai vyktų normaliai.
Kad ir šiandien nuotoliniam posėdžiui Vyriausybė net nepasiruošusi, projektai net nėra pateikti, Vyriausybė naudojasi Seimo neveiklumu, prisidengdami tuo, kad turi dirbti nuotoliniu būdu“, – dėstė R.Žemaitaitis.
Pasak jo, Seimas kaip institucija galėtų parodyti pavyzdį ir pasiskiepyti, o tai žymiai pagerintų ir parlamento darbą.
„Jeigu jau kalbame apie tai, kad turime kuo greičiau atidaryti Lietuvą, tai normalu, kad Seimas galėtų būti ta institucija, kuri parodytų, kad viskas yra gerai.
Aišku, galėtumėme ir be skiepų dirbti kol nėra susirgimų, bet nematyčiau problemos ypač dabar, kai po dviejų mėnesių Vyriausybė parodė, kad yra visiškai neveikli. Tai būtų protingą didžiąją dalį krizės valdymo perleisti net Seimui“, – kalbėjo R.Žemaitaitis.
Buvęs Seimo pirmininkas, liberalas Viktoras Pranckietis savo ruožtu taip pat pritarė, kad skiepytis reikėtų, tačiau prieš tai siūlytų kolegas ištirti.
„Mano pozicija būtų tokia, jog pirmiausia reikia patikrinti visus, kas turi imunitetą. Tada nereikėtų skiepyti, bet sklandžiam darbui tai būtų labai užtikrintas ir sėkmingas Seimo darbas. Vis dėlto nuotolinis darbas yra iš bėdos ir dėl bėdos. Manau, kad daugelis žmonių jau ir pagal amžių jau tuoj turėtų būti skiepijami, tai liktų nedidelė grupė“, – svarstė jis.
Prieš posėdį – testavimas
Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro vedėja Justė Radzevičiūtė-Laugalienė portalui lrytas.lt pranešė, jog COVID-19 testai Seimo nariams buvo atliekami kovo 9 d. (antradienį).
„Testai buvo atlikti 70-čiai Seimo narių ir Seimo kanceliarijos darbuotojų, kurie dirba nenuotoliniu būdu. Testavimą atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, Seimo kanceliarijai tai nekainavo. Seimo plenarinių posėdžių salę taip pat dezinfekavo Vadovybės apsaugos tarnyba, taip pat nemokamai“.
