„Kritiką dėl pandemijos suvaldymo ir prasto informavimo apie vakcinavimą vertinu kaip pagrįstą, turinčią tam tikrų argumentų. Kita vertus, kai kurie specialistai pastebi, kad Lietuvoje jau daug metų skiriama per mažai dėmesio ligų prevencijai, edukacijai, šviečiamosioms programoms. O informacijos stinga apie bet kokius skiepus.
Esame labiau vaistų šalis. Kartais net Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pavadinama vaistų ministerija. Todėl visuomenės požiūris į skiepus susiformavo tikrai ne per pastarąsias šimtą Vyriausybės darbo dienų ar per metus trunkančią pandemiją.
Kita grupė komunikacijos specialistų aiškina, kad jau tada, kai mus ištiko pirmoji pandemijos banga ir buvo žinoma, kad kuriamos vakcinos, reikėjo pradėti viešinimo ir visuomenės pasiruošimo skiepytis kampaniją. Pirmosios vakcinos Lietuvą pasiekė tik praėjusių metų gruodžio 27 dieną.
Nenorėčiau teisintis, bet tada nuo mūsų Vyriausybės priesaikos Seime buvo praėję tik penkiolika dienų. O profesionaliai parengti komunikavimo programą reikia tikrai nemažai laiko“, – bendraudamas su „Lietuvos rytu“ kalbėjo ministras A.Dulkys.
– Kodėl į jau prasidėjusią viešinimo kampaniją „Petys už laisvę“ pasitelkėte savanorius, o neskelbėte konkurso, kad jame galėtų dalyvauti patyrę šios srities profesionalai?
– Jeigu pasižiūrėtumėte, kokių žiniasklaidos priemonių ar komunikacijos firmų atstovų yra šaulių „Pelėdų“ būryje, pamatytumėte, kad tarp jų yra vieni geriausių savo srities profesionalų.
Mūsų sprendimas pasitelkti juos į pagalbą buvo paremtas sveika nuovoka – juk vien tik visuomenės apklausoms ir kūrybinei komunikacijos daliai parengti ir viešųjų pirkimų procedūroms organizuoti būtų prireikę kelių mėnesių.
Visiems šiems dalykams dabar skelbiami viešieji pirkimai.
Tačiau mums malonu, kad nemažai žiniasklaidos ir verslo atstovų sutiko šiuo metu mūsų reklamą platinti ir prisidėti prie žinios apie skiepijimąsi skleidimo nemokamai.
O mes nutarėme sustiprinti pirminius šaltinius. Su Statistikos departamentu rūpinomės atvirais duomenų apie COVID-19 puslapiais – kad ir žiniasklaidai, ir visuomenei būtų prieinama informacija apie vakcinas, testavimą.
Be to, surengėme profesionalią visuomenės apklausą, kas kokioms žmonių grupėms rūpi, ką jie laiko autoritetais.
Visus apklausos duomenis atidavėme savanoriams šauliams, o jie panaudojo juos komunikacijos klipams kurti, patarė dėl televizijos laidų.
Atliekame ir nematomą darbą, kuris nepažymimas SAM ženklu, – dirbame su ekspertais, užsakome publikacijas spaudoje, prašome, kad jie jas parengtų.
Sutinku, kad visada galima daugiau padaryti, tačiau darome viską, ką galime.
– Opozicija ir pati visuomenė jau ima Vyriausybę kritikuoti, kad pavargo nuo vis pratęsiamo karantino ir nebesupranta, kas šiuo metu yra svarbiausia – skiepytis, pavyzdingai laikytis karantino reikalavimų, dirbti iš namų ar dar kokie kiti valdžios nurodymai?
– Bet kokios krizės atveju ateina tas laikas, kai pasidaro labai sunku ir norisi viską mesti. Todėl būtų keista, jei per tokią krizę nepavargtume.
Labiausiai išvaduoti iš tokios situacijos šiuo metu gali vakcinos.
Bet Lietuva yra tik stebėtoja to, kas vyksta pasaulyje, – kaip kuriamos vakcinos ar kaip ir kam jos paskirstomos. Kartais sėdėti ant atsarginio krepšinio rungtynių suolelio sunkiau, nei žaisti aikštelėje.
Bet Lietuvos žmonės tikrai labai šauniai siekė to didžiojo tikslo – nulipti nuo aukšto problemų kalno. Juk praėjusių metų gruodžio viduryje Lietuva buvo pirma ir Europoje, ir pasaulyje pagal sergamumo rodiklius. Šiandien mūsų situacija tokia, kad mirštamumas daugelyje pasaulio šalių didėja, o Lietuvoje mažėja.
Tai, ką išgyvenome gruodį, dabar, deja, ištiko Čekiją ir Estiją. Estai, kurį laiką gyvenę laisviau, šiuo metu eina mūsų keliu – daug ką uždarinėja. O mums svarbiausia – neišbarstyti to, ką pasiekėme.
– Ar jūs, kaip ir prezidentas Gitanas Nausėda, tikite, kad iki šių metų liepos pradžios Lietuvoje bus paskiepyta apie 70 proc. vyresnių nei 16 metų žmonių?
– Tai ne tikėjimo reikalas, o visos ES šalių narių vadovų ir Europos Komisijos tikslas. Ambicingas ir gražus tikslas, tačiau jam reikia vakcinų.
Labiausiai nerimą kelia tai, kad kai tik paskelbiami aukšti ir kilnūs Europos šalių vadovų tikslai, netrunka praeiti nė dvidešimt keturių valandų ir vakcinų gamintojai paskelbia priešingas žinias. Tai kartojosi jau ne sykį.
Vadinasi, susidariusios kažkokios povandeninės politikų ir vakcinų gamintojų srovės. Vieni kitus spaudžia, kad tų vakcinų būtų kuo daugiau. Tik akivaizdu, kad šiandien jų tiek, kiek reikia, nėra.
– Kas gi lėmė, kad britų vakcina „AstraZeneca“ šiuo metu taip nepasitikima – pasaulio galingųjų politika, verslo reikalai, vakcinos kokybės ar dar kokie kiti dalykai?
– Galima tik paspėlioti. Daugelyje pasaulio šalių šios vakcinos naudojimas stabdomas siekiant prevenciškai apsisaugoti.
Įrodymų, kad fiksuoti mirties atvejai ar komplikacijos būtų tiesiogiai susiję su „AstraZeneca“ vakcina, iki šiol nėra.
Apie tai kalba ir Europos vaistų agentūra, ir Pasaulio sveikatos organizacija.
Mes atidžiai sekame tarptautinių ir savų organizacijų, kurios atsakingos už vaistų bei vakcinų kontrolę, informaciją. Kaip žinote, antradienį nutarėme stabdyti „AstraZeneca“ vartojimą ir Lietuvoje – kol gausime tikslesnių duomenų apie jos saugumą.
– Ar Lietuva laikysis politinės nuostatos neįsileisti Rusijos vakcinos „Sputnik V“ net ir tuo atveju, jei ji bus užregistruota ES?
– Kaip sveikatos apsaugos ministras turėčiau pasakyti, kad esame rezervavę daug skirtingų rūšių vakcinų portfelį, kuriame šiuo metu yra daugiau nei dešimt milijonų dozių. Nesame priklausomi nuo vieno gamintojo. Todėl mums nėra jokios prasmės diskutuoti dėl rusiškos vakcinos.
Net iš to kiekio vakcinų, kurias esame užsisakę, galėsime pasidalyti su Ukraina ir kitomis šalimis, kurių Europos Komisija neaprūpina iš savo vakcinų rezervų.
– Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės parengtoms įstatymų pataisoms, kad tam tikroms asmenų grupėms arba žmonėms, turėjusiems kontaktų su užsikrėtusiais COVID-19 ligoniais, testavimasis būtų privalomas. Ar Vyriausybė iš tikrųjų dėl to yra vieninga (anksčiau tam nepritarė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. – Red.)?
– Šiandienos gyvenimas – labai dinamiškas, sprendimus tenka priimti greitai, diskusijos neišvengiamos.
Visi ministrai išsikalbėjo, todėl Seimui pristačiau jau vieningą matymą dėl testavimo. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, jeigu Vyriausybė, esant karantinui, suteiktų galimybę žmonėms grįžti į darbovietes, bet manytų, kad tas sugrįžimas būtų saugesnis testuojantis, net negalėtų biudžeto lėšomis apmokėti testų.
Todėl ir reikėjo teisės akto, kad būtų įmanoma nustatyti žmonių grupes, kurių būtų prašoma profilaktiškai testuotis, o Vyriausybė tai galėtų apmokėti. Jeigu žmogus dėl kokių nors priežasčių nenorėtų, kad būtų atliktas testas, jam turėtų būtų suteiktos galimybės dirbti nuotoliniu būdu.
– Šiuo metu provincijoje senjorai susiduria su didžiuliais sunkumais, kai jiems reikia nuvykti skiepytis į rajonų centrus. Jei neatvažiuotų vaikai, tai jie taip ir liktų be skiepų. Tie, kurie yra vieniši, patenka į tiesiog beviltišką situaciją, nes viešasis transportas į kai kuriuos miestelius per karantiną nebeužsuka. Kodėl šios problemos nesprendžiamos?
– Kai buvo pradėtos skiepyti prioritetinės darbuotojų bendruomenės ar senjorai, iškilo įvairiausių problemų. Ir jų daugėja.
Šiuo metu nuolat vyksta SAM, savivaldybių, vakcinavimo centrų atstovų susitikimai – aptariamos susikaupusios problemos, svarstoma, kaip jas spręsti.
– Pastaruoju metu sumažėjo testavimo apimtis. Kodėl? Žmonės atsisako testuotis, stinga testų ar dar kokios kitos priežastys tai lemia?
– Nė viena iš šių priežasčių neturi tam įtakos. Kai buvome susirgimų viršukalnėje, mūsų laboratorijos dirbo tokiu tempu, kad per parą būdavo atliekama ir 15 tūkst., ir 16 tūkst. testų tyrimų.
Kai sergamumams nuslūgo, sumažėjo žmonių, kurie patys kreipdavosi dėl testavimo.
Testavimo apimtis sumažėjo dar ir dėl to, kad, pradėjus skiepyti medikus, nebereikia jų nuolat testuoti prevenciškai. O sumažėjusi laboratorijų darbo apimtis suteikia galimybes profilaktiškai testuoti tuos žmones, kurie nori grįžti į savo verslus. Taip pat atvėrėme kelią savivaldybėms pačioms testuoti tuos asmenis, kuriems, jų manymu, tai būtina.
Būčiau laimingiausias žmogus Lietuvoje, jei vieną dieną sužinočiau, kad per parą nereikėjo testuoti nė vieno galbūt užsikrėtusio COVID-19 paciento.
Bet atrodo, kad testavimasis gali tapti ilgalaikiu mūsų gyvenimo palydovu, nes kažin ar virusas taip greitai atsitrauks.
– Lenkijoje greitųjų testų antikūnams nustatyti jau galima nusipirkti net prekybos centruose. Ar greitai to galėtume sulaukti ir Lietuvoje?
– Visa tai – tik laiko klausimas. Juk Lietuvoje verslininkai savo darbuotojams ir dabar patys nuperka greituosius antigenų testus. Manau, kad ateis tokia diena, kai vakcinų gamintojai galės jų parduoti ne tik pasaulio valstybių vyriausybėms, bet ir prekybininkams.
– Kokie šiuo metu jūsų santykiai su prezidentu G.Nausėda? Galbūt keičiatės informacija, susijusia su pandemija, tariatės dėl bendrų veiksmų?
– Nebūna dienos, kai su Prezidentūra nebendraujama, nediskutuojama ar nesikeičiama kokia nors svarbia informacija. Juk mus sieja bendros problemos ir reikalai.
Mano ir mano komandos tokia dalia – esame atsakingi už gyvybiškai svarbius procesus šalyje, todėl visi privalo mus kritikuoti ir duoti konstruktyvių patarimų, kad visi drauge judėtume pirmyn.
– O kaip, būdamas šeimos galva, pandemijos sąlygomis vadovaujate savo šeimai, kurioje jūsų kasdien laukia keturios moterys – žmona ir trys dukros?
– Palikime tai paraštėse. (Juokiasi.) Bet iš tikrųjų kasdien graužia sąžinė, kad su šeima pastaruoju metu praleidžiu mažai laiko.
Kita vertus, juk mano šeima – didelė, todėl savo kailiu jaučiu, koks sunkus nuotolinis darbas ir ką išgyvena Lietuvos žmonės, kai, dirbant namie, kasdien viename kambaryje turi sutilpti „kelios organizacijos“.
Šviesaus atminimo teatro ir kino legenda Donatas Banionis man yra padovanojęs atviruką, ant kurio yra užrašęs: „Arūnui ir jo keturioms moterims.“
Tai ir aš gyvenu lyg pagal panašaus kino filmo scenarijų.
Pasėjo abejonių dėl vakcinos
Europoje kilusios aistros dėl vakcinos „AstraZeneca“ neaplenkė ir Lietuvos.
Antradienio vidurdienį, per Vyriausybės pusvalandį Seime, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys davė pažadą pats pasiskiepyti visuomenėje aštrias diskusijas keliančia „AstraZeneca“ vakcina ir paragino tai padaryti kitus politikus.
„Šią akimirką aš neturiu jokios informacijos, kuri man, kaip sveikatos apsaugos ministrui, leistų stabdyti vakcinavimo šia vakcina procesą. Nėra jokių įrodymų, pagrindimų. Yra labai daug emocijų ir nerimo“, – kalbėjo A.Dulkys.
Tačiau vakare situacija pasikeitė – Sveikatos apsaugos ministerija laikinai sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, kol Europos vaistų agentūra (EVA) pateiks galutines išvadas dėl vakcinos saugumo. Ketvirtadienį EVA dėl šios vakcinos sušaukė pasitarimą.
Baimindamosi dėl krešulių susidarymo grėsmės skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina laikinai sustabdė dalis Europos valstybių. Tarp jų – Latvija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Norvegija, Danija, Nyderlandai.
Antradienio vakarą Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) sulaukė dar vieno pranešimo apie sunkią reakciją po „AstraZeneca“ skiepo. Lietuvoje tai jau ketvirtas toks pranešimas.
Trys asmenys dėl galimo šalutinio poveikio gydomi ligoninėse, vienas išleistas gydytis namuose. Tarnybos atstovai pabrėžė, kad kol kas nėra nustatytas ir patvirtintas ryšys tarp skiepų ir gautų pranešimų apie susirgimus.
Dėl nenuoseklios pozicijos „AstraZeneca“ vakcinos atžvilgiu sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys sulaukė ir prezidento kritikos.
„Sveikatos apsaugos ministro sprendimas laikinai stabdyti skiepijimą vakcina „AstraZeneca“, be abejo, sudavė smūgį šio preparato patikimumui Lietuvos gyventojų akyse. Nenuosekli Sveikatos apsaugos ministerijos komunikacija dėl vakcinos „AstraZeneca“ gali padidinti dezinformacijos bangą tiek šio gamintojo, tiek visos vakcinavimo programos atžvilgiu“, – teigiama Prezidentūros pranešime.
Dėl kilusios sumaišties sunerimo ir merai. Daug skambučių sulaukęs Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius baiminosi, kad skiepijimo stabdymas turės aiškų šalutinį poveikį – ši vakcina taps nepageidaujama.
M.Sinkevičius teigė iš miestų merų sulaukęs pasiūlymų, kad šią vakciną būtų galima siūlyti jaunesniems žmonėms ir tiems, kurie nori ja skiepytis. Mero nuomone, ja būtų galima skiepyti statutinius pareigūnus, kurie dar laukia savo eilės.
Vakar paskelbta, kad per parą Lietuvoje nustatyta 570 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios ligos mirė aštuoni žmonės. Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydoma 850 pacientų, 77 iš jų – reanimacijoje.
Trečiadienį Lietuvoje suėjo metai nuo pirmojo karantino paskelbimo. Iš viso karantino sąlygomis Lietuva gyveno 322 dienas.
Karantino metinės buvo sutiktos protesto akcijomis. Dirbti negalintys ir valstybės paramos nesulaukiantys viešbučių ir restoranų atstovai į gatves išnešė gedulingai papuoštus stalus ir laidotuvių vainikus, prie Vyriausybės rūmų sporto inventorių išdėliojo uždaryti sporto klubai.
