Tuo metu Jungtinės Karalystės (JK) lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė paaiškino, kodėl Europos valstybėms stabdant vakcinaciją „AstraZeneca“, britų pasitikėjimas šia vakcina nesušlubavo.
Verta paminėti, kad ketvirtadienį Europos vaistų agentūrai (EVA) paskelbus, kad „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19 yra saugi ir veiksminga, Lietuvoje penktadienį atnaujinamas skiepijimas šia vakcina.
„Piktesnės“ mutacijos
Proferoriaus S.Čaplinsko teigimu, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) antradienį priimtas sprendimas ir dvi dienas nevykęs skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina buvo didelė klaida, kuri pavojinga dėl kelių priežasčių.
„Jei žmonės praleis antrą skiepo dozę, nesvarbu, kokia tai būtų vakcina, nesusiformuos pilnavertis imunitetas, ir virusas tuo pasinaudos – kitaip sakant, virusui atsiras geresnė galimybė mutuoti.
Dabar daug kalbama apie viruso mutaciją, kodėl jis taip sparčiai mutuoja. Viena iš priežasčių – jis labai sparčiai plinta, yra daug užsikrėtusių žmonių, imunitetas veikia nevienodai.
Kuo daugiau bus žmonių, kurie turės „šiokį tokį“ imunitetą – arba dėl to, kad jis išblės po ligos, arba bus ne pilnai vakcinuoti, ar nesusiformuos pilnavertis imunitetas, atsiras galimybė vystytis atsparioms mutacijoms, ir, sakykime, piktesnėms mutacijoms.
Tai – dar vienas iš pavyzdžių, kodėl sukelta abejonė pavojinga, jei žmonės negaus antros dozės“, – kalbėjo S.Čaplinskas.
Problemos – iš anksčiau
Nors didžiausią reputacinį smūgį „AstraZeneca“ vakcinai sudavė SAM ministro sprendimas laikinai stabdyti skiepijimą, nepasitikėjimo tiek šia, tiek kitomis COVID-19 vakcinomis Lietuvos visuomenėje buvo ir anksčiau.
Atsakydamas, kas turėtų komunikuoti apie vakcinas ir vakcinacijos procesą S.Čaplinskas teigė, jog klaidos dėl komunikacijos padarytos daug anksčiau.
„Pirmiausiai reikia, kad vietos gydytojai, vietos autoritetai turėtų pakankamai žinių ir galėtų diskutuoti apie skiepus, galėtų atsakyti į klausimus, kurie kyla žmonėms.
Toliau prasideda tie asmenys, kuriais labiausiai tikima: tai gali būti šeimos narys, kaimynė ar žiniasklaida. Teisingai pastebėta, kad žmonės turi gauti informaciją, kuri jiems rūpi, dar prieš priimant sprendimą, o ne tada, kai jau kviečiama atvykti skiepytis“, – kalbėjo profesorius.
Anot jo, komunikuoti apie vakcinas turėtų ne ministerijos atstovai ir ne politikai.
„Ką ministerijos žmonės gali komunikuoti, ką gali pasakyti politikai? Tai ir yra pirma klaida – ministerija, paprastai kalbant, turėtų netrukdyti dirbti specialistams, jais pasitikėti ir duoti jiems įrankius.
Šia prasme praėjusi valdžia sunaikino visuomenės sveikatos institucijas ir tas institucijas, kurios turėjo dirbti ir dirbo šį darbą, švietė visuomenę.
Iš kitos pusės, seniai buvo keliamas klausimas, kaip yra ruošiami medikai užkrečiamųjų ligų srityje – praktiškai buvo sunaikintos programos, todėl negalima kaltinti jaunų medikų, ir ne tik jaunų medikų, kad jie mažai buvo mokomi apie užkrečiamas ligas, skiepus, imunitetą, nes atrodė, kad tai nebeaktualu, tarsi užkrečiamų ligų era pasibaigė“, – kalbėjo S.Čaplinskas.
Anot jo, daug metų pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai kartodavo, kad šiuolaikiniame pasaulyje žmonės sudarė galimybes atgimti senoms užkrečiamoms ligoms ir atsirasti naujoms.
„Šiuo atveju labai prisideda tie žmonės, kurie neigia skiepus, abejoja skiepų nauda, o jiems puikios galimybės atsirado susikūrus socialinei medijai“, – sakė jis.
Veikia savanorių grupės
Jungtinės Karalystės (JK) lietuvių bendruomenės pirmininkė A.Černiauskaitė laidos metu pasakojo, kad nors Europos Sąjungos valstybės viena po kitos stabdė vakcinaciją „AstraZeneca“, britų pasitikėjimas šia vakcina nesušlubavo.
Kuo Jungtinės Karalystės komunikacija vakcinacijos klausimais skiriasi nuo lietuviškosios?
„Komunikacija veikia keliais kanalais: pirmiausia komunikuoja įvairios žiniasklaidos priemonės, portalai. Jeigu atsitinka tokie dalykai, kaip dabar su „AstraZeneca“, kada keliolika valstybių sustabdė skiepijimą šia vakcina, tada yra labai daug straipsnių ir aiškinimo, kad būtent šiuo metu jokių dažnesnių nei įprastai požymių neužfiksuota.
Žmonės šviečiami, kiek statistiškai, paskiepijus tiek milijonų žmonių, įvyko kokių nors atsitikimų, ir kiek jų įvyksta paprastai“, – aiškino A.Černiauskaitė.
Be to, anot jos, veikia ir savanorių grupė: „Savanorių grupė lankosi ir pas senyvo amžiaus žmonės, kurie galbūt nesiregistruoja skiepytis, pasikalba, padeda užsiregistruoti, jei jie vis tik apsisprendžia skiepytis“.
Anot jos, britai pasitiki savo gamintojo vakcina, Oksfordo universitetu, todėl tokių diskusijų, kurios šiuo metu verda Lietuvoje, nekyla. A.Černiauskaitė išskiria ir gerai veikiančią registracijos vakcinai sistemą.
„Gavęs pakvietimą, žmogus pats registruojasi jam patogiu laiku, todėl tų neatėjimų yra daug mažiau negu kitur – nes žmogus, kuris apsisprendė neiti, tiesiog nesiregistruoja ir neužima vietos“, – kalbėjo A.Černiauskaitė. Jos teigimu, skiepijimo centrai dirba ir po darbo valandų.
Pasak bendruomenės pirmininkės, šiuo metu Jungtinėje Karalystėje bent pirmąją doze paskiepyta daugiau nei 25 mln. žmonių, iš jų – 11 mln. paskiepyti „AstraZeneca“. Paskiepyta 95 proc. žmonių virš 65 metų. Paskiepyta beveik 50 proc. visų suaugusiųjų, tačiau vis dar – skiepai prioritetinėms grupėms.
Anot A.Černiauskaitės, Jungtinėje Karalystėje, kaip ir Lietuvoje, pasiskiepiję tik amžiaus reikalavimus atitinkantys politikai.
„Jie akcentuoja, kad niekam nedarys jokių išlygų – tik pagal amžių reikia žiūrėti į leidimą skiepytis“, – kalbėjo ji.
Ketvirtadienio vakarą Europos vaistų agentūra (EVA) priėmė sprendimą dėl „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto vakcinos saugumo, kai kurioms šalims nuogąstaujant dėl kraujo krešulių rizikos ir sustabdžius šios vakcinos naudojimą.
EVA pranešė, kad vakcina yra saugi ir nesukelia papildomų neigiamų reakcijų, kurios galėtų lemti paskiepytų asmenų mirtį. Be to, tyrimas atskleidė, kad „AstraZeneca“ veikia efektyviai.
