Daugiau laisvės sprendimams įgyja ir vakcinavimo centrai, kurie gali lengviau pereiti nuo vienos vakcinuojamų gyventojų grupės į kitą, jei vienoje jų jau nebėra norinčių skiepytis.
Taip pat vakcinos nuo šiol bus skirstomos vakcinavimo centrams savivaldybėse ne tik pagal prioritetinės grupės gyventojų skaičių, bet ir atsižvelgiant į vakcinavimo centro skiepijimo tempus.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Aistė Šuksta naujienų portalui lrytas.lt aiškino, kad tokiu būdu įsijungia naujas rodmuo, pagal kurį visų skiepų per tam tikrą laiką neišnaudoję vakcinavimo centrai turės du pasirinkimus: peržiūrėti prioritetų sąrašą ir skiepyti, kol vakcinos bus sunaudotos, arba jos iškeliaus į kitas savivaldybes.
Supažindino su nauja tvarka
Po Europos vaistų agentūros (EVA) verdikto, kad „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19 yra saugi ir veiksminga, Lietuvoje buvo atnaujintas skiepijimas šia vakcina. Kartu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė keturias naujienas, susijusias su vakcinavimo tvarkos pokyčiais.
Pirma – perdėliotas prioritetinės grupės sąrašas, į ją įtraukiant ir visus valstybės vadovus. Antra, nuo šiol vakcinavimo centrai galės greičiau vykdyti perėjimą iš vienos prioritetinės grupės į kitą, t.y., jei tuo metu vakcinuojamoje grupėje nebus pakankamai norinčių skiepytis tam tikra vakcina, bus galima drąsiai ją siūlyti kitų prioritetinių grupių asmenims.
„Kitaip tariant, jeigu baigiama viena prioritetinė grupė, perskambinama ir daugiau niekas nesutinka skiepytis, iš karto galima eiti prie kitos grupės. Tas palengvinimas ir prioritetas yra, kad kiekviena savivaldybė paskiepytų kuo daugiau gyventojų, gyvenančių pas juos savivaldybėje.
Mes tikimės, kad savivaldybės irgi matys prasmę savo gyventojus maksimaliai su turimomis vakcinomis suskiepyti. Tačiau ar joms tai pavyks įgyvendinti ir kiek pastangų kiekviena savivaldybė įdės, pasižiūrėsime. Mes matome skaičius tokius, kokius mes matome“, – portalui lrytas.lt pasakojo A.Šuksta.
Nuo penktadienio vakcinos savivaldybėms ir vakcinavimo centrams jau skirstomos ne tik pagal tam tikros prioritetinės grupės gyventojų skaičių, bet ir atsižvelgiant į to vakcinavimo centro tempus. Jeigu tam tikra savivaldybė nepanaudos jai skirtų vakcinos dozių, jos galės būti perskirstytos kitoms savivaldybėms.
„Jeigu anksčiau būdavo tiekimas, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, paskirstomas po visą Lietuvą, tai šiuo metu įsijungia ir antras rodmuo – kokiais tempais savivaldybė vakcinuoja. Jeigu per dvi savaites savivaldybė neišvakcinavo gauto vakcinos dozių skaičiaus, tai bus du variantai.
Pirma, klausiama, ar savivaldybė dar planuoja tomis vakcinomis skiepyti, pereinamas prioritetų sąrašas ir tuo metu jiems tiesiog nebevežama daugiau vakcinų, nes jie nesuvakcinavo to, ką turi. Antras variantas, jeigu jie ir to nepadaro, tada vakcinos perskirstomos“, – apie pokyčius kalbėjo A.Dulkio patarėja.
Jei to gamintojo vakcinos nenaudos, daugiau jos ir nebegaus?
Sveikatos apsaugos ministro patarėja A.Šuksta vylėsi, kad atnaujinta vakcinavimo tvarka padės greičiau panaudoti turimų vakcinų likučius. Anot jos, šiuo metu daugiausia vakcinavimo centruose užsilikę „AstraZeneca“ gamintojo vakcinos dozių, ypač šis skaičius ryškus penkiose šalies savivaldybėse.
Ministerijos atstovė pabrėžė, kad prioritetas visgi bus skiriamas ne vakcinų perskirstymui iš vienos savivaldybės kitai, o jų sunaudojimui toje pačioje savivaldybėje, jog joje būtų paskiepyta kuo daugiau gyventojų.
„Tikimasi, kad atnaujinta vakcinavimo tvarka padės sunaudoti visus likučius. Bet, jeigu taip realiai žvelgiant, įstrigę su „AstraZeneca“ šiuo metu yra Visaginas, Šalčininkai, Širvintos, Radviliškis ir Marijampolė.
Kadangi bus peržiūrimi dviejų savaičių vakcinavimo rezultatai, tuomet gali būti kalbama apie galimą perskirstymą iš tų savivaldybių, kurioms visiškai nesiseka pajudėti iš taško A į tašką B. Tai priklausys nuo kiekvienos savivaldybės, kaip ji įsivertina savo galimybes“, – svarstė A.Šuksta.
Pasak ministro patarėjos, situacija savivaldybėse bus peržiūrima kas dvi savaites. Jei tam tikroje savivaldybėje kaupsis atitinkamo gamintojo vakcinos, jos ne tik bus perskirstytos, tačiau ir pergalvota, ar tai savivaldybei toliau tiekti šio gamintojo vakcinos dozes.
Tikisi daugiau iniciatyvos iš pačių savivaldybių
Sveikatos apsaugos ministerija vakcinavimo procese daugiau iniciatyvos, skatinant gyventojus skiepytis, prašo ir iš pačių savivaldybių, organizuojant komunikacines kampanijas, pasisakant vietos žiniasklaidos kanaluose, kalbinant vietos žymius asmenis.
„Tikime, kad savivaldybėms rūpi jų gyventojai ir jos padarys viską, jog juos paskiepytų. Aš suprantu, tai yra nacionalinis projektas, bet, kadangi savivaldybės yra įgalintos veikti jų noru pagal tai, kokios yra jų galimybės – tiek techninės, tiek žmogiškųjų išteklių – tai jos gali pasijungti ir kitus būdus, pavyzdžiui, komunikaciją.
Juk pirminė grandis yra šeimos gydytojai, vakcinavimo centrų darbuotojai. Galima kreiptis į mylimiausią vietos šeimos gydytoją, kad jis duotų interviu vietinei žiniasklaidai, pasileisti reklamas per stendus, savivaldybių tinkluose patalpinti žinutę, kalbėti įvairiais kanalais.
Kodėl mes negalime paskiepyti, jei jis yra atitinkamoje amžiaus grupėje, ir pakalbinti žymiausio krašto rašytojo, pedagogo, kuris grįžo į mokyklą? Juk tam yra visi įrankiai. Mes visi esame viso šio proceso dalis. Nėra taip, kad tu turi padaryti, o aš galiu ir nepadaryti.
Kas geriau žino savo savivaldybės žmones, kas arčiau jų, jeigu ne jūs, miesto savivaldybės administracija? Vilnius tai puikiai įrodo, kad reikia tik norėti. Tai kvieskite, savo pavyzdžiu rodykite, skleiskite tą žinią“, – ragino A.Šuksta.
Kaip teigiamą komunikavimo apie vakcinacijos procesus ir naudą pavyzdį ji išskyrė būtent Vilniaus miesto savivaldybę.
„Pažiūrėkite į Vilniaus miesto savivaldybės pavyzdį, pasileido kokią kampaniją vilniečiams. Kodėl to negali daryti ir kitos savivaldybės? Mes labai kviečiame tai daryti. Galbūt tai net ir protingesnis būdas, nes kiekviena savivaldybė geriausiai pažįsta savo žmones“, – tvirtino ministro patarėja.
A.Šuksta pridūrė kalbanti ne tik apie svarbą savivaldybėms komunikuoti apie vakcinacijos naudą, bet ir teikti aktualiausią informaciją gyventojams, supažindinti su procesais, skiepijimo tvarka, o tai daryti ir atsižvelgiant į kitakalbius savivaldybės gyventojus.
„Tai, ką mes padarysime Vilniuje, tai nebūtinai tiks Zarasams“, – apibendrino sveikatos apsaugos ministro patarėja.
