„Jeigu antrą ketvirtį mus pasieks reikšmingi kiekiai vakcinų, mes tikrai pakviesime politikus, žymius žmones, vadovus vakcinuotis ir rodyti pavyzdį. Aš pats asmeniškai pasiskiepysiu „AstraZeneca“, – Seimo nariams kovo 16 d. pareiškė ministras A.Dulkys.
Tačiau jau tos pačios dienos pavakare ministras paneigė savo paties žodžius – sustabdė „AstraZeneca“ naudojimą. Esą reikia sulaukti, koks kovo 18 d. dėl šios vakcinos patikimumo būsiąs Europos vaistų agentūros (EVA) sprendimas.
EVA, kaip ir prognozavo daugelis mokslininkų bei medikų, žinoma, priėmė sprendimą, kad „AstraZeneca“, kuria visame pasaulyje iki to laiko buvo paskiepyta apie 20 mln. žmonių, o rimtų komplikacijų sukėlė tik apie keturiasdešimt, yra saugi.
Praėjus vos dviems paroms po netikėto sprendimo stabdyti šios vakcinos naudojimą Lietuvoje, A.Dulkys pareiškė, kad bus atnaujintas skiepijimas „AstraZeneca“. Negana to, žmonės jau galės pasirinkti, kokia vakcina iš esamų vakcinacijos centruose norėtų skiepytis.
Nebelaukė ministras jau ir antrojo ketvirčio bei tuo metu Lietuvą pasieksiančių vakcinų siuntų – pareiškė pasirašysiąs įsakymą, kad „AstraZeneca“ galėtų jau pirmadienį pasiskiepyti prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Indrida Šimonytė ir jis pats.
Tai, kas gi vis dėlto lėmė tokių ministro A.Dulkio sprendimų pasiutpolkę ir kas už tai prisiims politinę atsakomybę? Pagaliau, kuo tikėti paprastiems mirtingiesiems?
Atsakomybę turėtų prisiimti ministras?
„Atsakomybę turėtų prisiimti tas asmuo, kuris nusprendė stabdyti „AstraZeneca“ vartojimą (ministras – A.Dulkys, red.). Man labai keista, kad tokį sprendimą ministras priėmė, su niekuo nepasitaręs. Kaip supratau, ir premjerė nelabai žinojo. Aš, kaip komiteto pirmininkas, irgi galėjau gauti bent trumpą informaciją. Gal ir ekspertų derėjo atsiklausti. Ministras, būdamas ne medikas, sakyčiau per drąsiai pasielgė.
Juolab, kad kovo 16 d. vyko Europos Sąjungos tarybos posėdis, kuriame sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė pareiškė, kad Lietuvoje „AstraZeneca“ naudojimas nebus stabdomas“, – stebėjosi su portalu lrytas.lt kalbėjęs valdančiajai daugumai atstovaujantis Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas Antanas Matulas.
Paklaustas, gal turįs žinių, kas gi per kelias valandas atsitiko Lietuvoje, kad buvo sustabdytas „AstraZeneca“ naudojimas ir taip pakirstas pasitikėjimas visu vakcinavimo procesu, komiteto vadovas šyptelėjo: „Nieko neatsitko. Juk ministrais negimstama per kelias valandas. Ministrus subrandina gyvenimas, darbai, sprendimai, draugystė, ryšiai. Viskas“.
Vertindamas A.Dulkio apsisprendimą pasirašyti įsakymą, kad nuo kovo 22 d. būtų pradėti skiepyti šalies vadovai ir Seimo nariai, A.Matulas priminė, kad apie tai kalbėjęs jau gerokai anksčiau: „Seniai sakiau, kad reikia paskiepyti visus Seimo narius, kad galima būtų dirbti posėdžių salėje, o ne – nuotoliniu būdu, kai stringa kompiuteriai arba ne visi kolegos parlamentarai sugeba įvaldyti techniką.
Jau darosi gėda, kad tokiu būdu priiminėjami įstatymai. Dabar, kai ministras A.Dulkys pasiūlė paskiepyti visus Seimo narius ir šalies vadovus, žinoma, jau bandoma gelbėtis iš esamos situacijos ir gelbėti „AstraZeneca“ vakciną. Sprendimas – pavėluotas, bet – teisingas“.
Kodėl besąlygiškai pakluso VVKT vadovui?
Ar premjerė I.Šimonytė vis dėlto žinojo, kad kovo 16 d. bus stabdomas „AstraZeneca“ naudojimas Lietuvoje?
„Premejerė buvo informuota“, – portalui lrytas.lt sakė vyriausybės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
Paprašius patikslinti, ar I.Šimonytė pritarė ministro A.Dulkio sprendimui stabdyti „AstraZeneca“ vakcinavimą, atstovė tik pakartojo: „Premjerė buvo informuota“.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) vadovas Gytis Andrulionis, į kurio rekomendacijas įsiklausė ministras A.Dulkys, jau po EVA nutarimo, kad „AstraZeneca“ yra saugi vakcina, portalui lrytas.lt aiškino, kad, likus dviems dienoms iki šios žinios, ministrui patarė stabdyti vakcinos naudojimą, nes anksčiau šešiolika Europos Sąjungos šalių narių sustabdė kai kurių vakcinos serijų arba visų serijų naudojimą: „Dalis šalių teikė savo hipotezes ir vertinimus (dėl galimų komplikacijų po „AstraZeneca“ vartojimo – red.). Medžiagos EVA buvo gavusi daug. Vakcinos vertinimas vyko iki kovo 18 d. ir dar tą pačią dieną valstybės teikė informaciją apie sunkius atvejus“.
G.Andrulionis anksčiau buvo pateikęs žinių, esą ir Lietuvoje (trys atvejai – red.), ir kitose ES šalyse įtarta, kad po vakcinavimo „AstraZeneka“ žmones ištinka trombombolija. Tokius įtarimus ir hipotezes neigė ne vienas patyręs Lietuvos medikas, tačiau VVKT vadovo tai neįtikino.
Jis vis tiek tvirtino, kad stabdyti „AstraZeneca“ naudojimą stabdyti buvo būtina, nors kažkodėl Lietuva to nesiėmė prieš kelis mėnesius, kai panašių veiksmų ėmėsi kitos ES šalys. Paklaustas, ką per tas dvi dienas Lietuva sužinojo ir ką jos epidemiologiniu požiūriu davė, tarnybos vadovas kategoriškai aiškino: „Kai buvo fiksuota septyniolika rimtų sąlyginai jaunų žmonių sveikatos komplikacijų, reikėjo suklusti.
Juk dažnu atveju įvykdavo galvos smegenų kraujagyslės trombozė. Tai negi mūsų tarnyba, atsakinga už saugių vaistų rinkoje naudojimą, nieko neturėjo daryti“?
Ar per dvi uždelstas vakcinavimo dienas, „AstraZeneca“ tapo tokia saugia, kad ja bus skiepijami net aukščiausios valdžios atstovai? G.Andrulionis tvirtino, kad vaistų be šalutinių poveikių nėra: „Visi vaistai rinkoje būna iki to laiko, kol rizika neviršija naudos.
Iki kovo 18 d. ir mes, ir EVA nežinojome, koks yra trombombolijos reiškinių dažnis po „AstraZeneca“ vartojimo ir kokios retos komplikacijos pasitaikė tarp paskiepytų asmenų. Kai buvo suvesti visi duomenys paaiškėjo keli paprasti dalykai – įprastinės trombombolijos atvejų dažnis – netgi mažesnis, nei tikėtasi“.
Atsakydamas, o kas gi pasikeitė per tas dvi dienas ir ką Lietuva sužinojo naujo, ko nežinojo anksčiau, G.Andrulionis kalbėjo, kaip tikras biurokratas aptakiai: „Atsakysiu hipotetiškai – o, jeigu per tas dienas būtų numirę trys jauni žmonės, anksčiau neturėję sveiktos problemų? Dabar jau „AstraZeneca“ rizika užfiksuota ir gydytojai ją turės įvertinti. Anksčiau to nebuvo“.
„Ministrui neprivaloma besąlygiškai paklusti VVKT vadovo nurodymams. Matyt, ministras A.Dulkys išsigando. Juolab, kad jis prasitarė, esą priėmęs sprendimą stabdyti „AstraZeneca“ naudojimą, tik išgirdęs apie ką kalba G.Andrulionis. Manau, kad ministras privalėjo nedelsiant sukviesti pasitarimą su ekspertais, vyriausiaja epiodemiologe, ministerijos komanda ir su visais tartis.
O po to derėjo ir su premjere pasitarti. Kaip suprantu, su niekuo nebuvo tartasi. Iš vėlesnių premjerės kalbų ir elgesio supratau, kad ji bando gelbėti ministrą A.Dulkį“, – svarstė A.Matulas, vertindamas dviejų dienų suirutę dėl „AstraZeneca“ vartojimo.
Ministrui reikia formalaus „popieriaus“?
„AstraZeneca“ EVA iš viso nebūtų registravusi, jei ji būtų buvusi nesaugi. Juk prieš tai buvo atlikti klinikiniai tyrimai. EVA priežiūros komitetas stebi ir vertina produktus po to, kai jie pasiekia rinką. Tai, kas vyksta šiuo metu Lietuvoje, darosi panašu į sisteminį nesupratimą.
Ministras A.Dulkys yra ne medikas. Be to, atrodo, kad jis savo komandoje neturi žmonių, kurie suprastų, kaip elgtis esamoje situacijoje arba jais nepasitiki. Kai ištinka kokios nors problemos, susiję su pandemija, ministras užima radikaliai saugią poziciją, kuri jam pačiam tik pakiša koją.
Juk jis panašiai elgėsi ir dėl šeštos „Pfizer-BioNTech“ vakcinos dozės – užsispyrusiai neleido jos naudoti tol, kol kažkas neparašė ant popieriau, kad ją galima naudoti. O kiek gi tūkstančių dozių tos vakcinos buvo išpilta lauk, kai Lietuvoje šitaip stinga vakcinų“? – portalui lrytas.lt kalbėjo buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Jis taip pat stebėjosi Sveikatos apsaugos ministerijos platinama informacija apie vakcinas ir viešaisiais ryšiais. Pasak eksministro, ministerija, nepasitarusi su specialistai ir neišanalizavusi visos informacijos, prieš kurį laiką buvo paskelbusi, esą „AstraZeneca“ nesaugu skiepyti vyresnius, nei šešiasdešimt penkerių metų žmones.
„Tai buvo absoliutūs kliedesiai. Ne apie saugumą tuo metu buvo kalbama, o apie tai, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kiek „AstraZeneca“ yra efektyvi vyresniems, nei šešiasdešimt penkerių metų žmonėms?
Kitaip tariant, gamintojas negalėjo tiksliai dar atsakyti, kiek ji yra vyresnio amžiaus žmonėms efektyvi, o ne – kiek saugi. Tačiau ministerija laiku neišplatino pakoreguotos informacijos. O juk žmonės pastaruoju metu apie vakcinas viską skaito ir yra tokių, kurie liguistai vertina bet kokius įtarimus, sėjančius nerimą“, – kalbėjo A.Veryga.
Panašiomis mintimis dalijosi ir kitas buvęs sveikatos apsaugos ministras bei Europos Komisijos narys, šiuo metu dirbantis ekspertu Pasaulio sveikatos organizacijoje, Vytenis Andriukaitis: „Sveikatos apsaugos ministrui nėra privalu besąlygiškai paklusti VVKT vadovo rekomendacijoms stabdyti vakcinų panaudojimą, bet, žinoma, reikia įsiklausyti į jo pateiktą informaciją.
Kita vertus, Lietuvos VVKT priklauso visam tokių ES tarybų tinklui. Ar ji vadovavosi visų tarnybų sprendimu stabdyti „AstraZeneca“ vartojimą, ar – tik savo, neaišku. Ministras A.Dulkys tai privalėjo išsiaiškinti.
Jei sprendimas kuriam laikui sustabdyti šios vakcinos Lietuvoje naudojimą buvo priimtas ministrų kabinete, tai jį turėjo pasirašyti premjerė I.Šimonytė ir A.Dulkys. Jei to nebuvo, vadinasi, pasirašė vienas ministras, todėl jis dabar turėtų prisiimti atsakomybę“.
V.Andriukaitis, vadovaudamasis turimomis žiniomis, darė išvadą, kad sprendimus stabdyti „AstraZeneca“ vartojimą ES šalys narės priėmė kiekviena savarankiškai, tarpusavyje nepasitarę: „Juk, kai šešiolika šalių sustabdė vakcinos vartojimą, Belgija tuoj pat paprašė, kad nepanaudota „AstraZeneca“ būtų atiduota jai.
O stabdyti šios vakcinos panaudojimą Lietuvoje lėmė ne kas kita, tik – kakafonija, šokiai su kardais, baimė ir kompetencijos stoka“.
A.Dulkio atstovė Aistė Šuksta, perduodama ministro nuomonę, teigė, kad negali būti nė kalbos apie jo politinę atsakomybę: „Vakcinos „AstraZeneca“ vartojimas buvo sustabdytas, atsižvelgiant į VVKT rekomendacijas. Juk ši tarnyba atsakinga už vaistų kokybę. Kitaip ir būti negalėjo“.
