Įvardijo, kada Lietuvoje galėtų atsirasti „žaliasis pasas“

Kol kas Europos Sąjunga negali drąsiai pareikšti laimėjusi kovą su pandemija. Nors daugeliui vilties teikia Islandijos pavyzdys, nes ši šalis jau atvėrė savo sienas pasiskiepijusiems ir persirgusiems COVID-19 keliautojams, bet Lenkija ir Vokietija dėl augančių susirgimo skaičių vėl priverstos griežtinti karantino ribojimus.

ES ruošiamsi įvesti "žaliajį pasą".<br>V.Skaraičio nuotr.
ES ruošiamsi įvesti "žaliajį pasą".<br>V.Skaraičio nuotr.
ES ruošiamsi įvesti "žaliajį pasą".<br>V.Skaraičio nuotr.
ES ruošiamsi įvesti "žaliajį pasą".<br>V.Skaraičio nuotr.
ES ruošiamsi įvesti "žaliajį pasą".<br>V.Skaraičio nuotr.
ES ruošiamsi įvesti "žaliajį pasą".<br>V.Skaraičio nuotr.
ES ruošiamsi įvesti "žaliajį pasą".<br>V.Ščiavinsko nuotr.
ES ruošiamsi įvesti "žaliajį pasą".<br>V.Ščiavinsko nuotr.
ES ruošiamsi įvesti "žaliajį pasą".<br>V.Skaraičio nuotr.
ES ruošiamsi įvesti "žaliajį pasą".<br>V.Skaraičio nuotr.
ES ruošiamsi įvesti "žaliajį pasą".<br>G.Bitvinsko nuotr.
ES ruošiamsi įvesti "žaliajį pasą".<br>G.Bitvinsko nuotr.
ES ruošiamsi įvesti "žaliajį pasą".<br>V.Ščiavinsko nuotr.
ES ruošiamsi įvesti "žaliajį pasą".<br>V.Ščiavinsko nuotr.
ES ruošiamsi įvesti "žaliajį pasą".<br>G.Bitvinsko nuotr.
ES ruošiamsi įvesti "žaliajį pasą".<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

2021-03-23 10:37, atnaujinta 2021-04-11 23:17

Vis garsiau kalbama, kad realiausia priemonė, kuri leistų atnaujinti keliones bendrijos viduje, būtų vadinamojo „žaliojo paso“ įvedimas.

Dar kovo pradžioje Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, jog per mėnesį pasiūlys Europos Sąjungai taisykles dėl „žaliojo paso“ pasiskiepijusiems nuo koronaviruso. Anot jos, ši sistema leistų žmonėms pradėti saugiai keliauti Europos Sąjungoje arba už jos ribų. Skelbta, kad tokių sertifikatų įvedimui turėtų būti pasirengta per artimiausius tris mėnesius, o visose šalyse narėse veiksianti sistema privalės atitikti visus būtinus asmens duomenų standartus.

Lietuva jau anksčiau yra pritarusi tokios idėjos įgyvendinimui, tačiau būtina tokio projekto sėkmės sąlyga buvo įvardyta didesnis vakcinų prieinamumas.

Prezidento vyriausias patarėjas Simonas Krėpšta yra sakęs, kad nors kitose šalyse tokie pasai naudojami ir šalies viduje, sprendžiant dėl daugiau atlaisvinimų pasiskiepijusiems žmonėms, tokią galimybę svarstyti būtų verta tuomet, kai bus pasiektas masinis vakcinavimas ir didelis skiepų prieinamumas.

Anot jo, „taikyti tam tikrus įvairius ribojimus šalies viduje, neturint galimybės visiems asmenims prieiti prie vakcinų, tai, be abejo, taip pat nebūtų visiškai teisinga“.

Prezidentui Gitanui Nausėdai į nuotolinį posėdį sukvietus Sveikatos ekspertų tarybą, apžvelgta ne tik šalies epidemiologinė situacija, bet ir ruošiantis šios savaitės Europos vadovų tarybos posėdžiui buvo pristatytos rekomendacijos dėl europinio Žaliojo skaitmeninio sertifikato kūrimo.

Prezidento vyr. patarėjas Simonas Krėpšta patikino prezidentas palaiko šią idėją ir šiuo metu aiškinamasi, kaip techniškai tam tam yra pasirengta.

„Tai vienas iš būdų atrakinti atrakinti visuomeninį gyvenimą. Toks pasas galėtų būti įvestas jau vasaros pradžioje“, – sakė jis.

 

Šiuo metu Lietuvoje pasiruošimu imuniteto paso įvedimui rūpinasi „Registrų centras“, Europos Komisija užtikrins bendros platformos kūrimą, o kiekviena valstybė turės pasitelkti nacionalines priemones, kurios padės kaupti ir administruoti informaciją.

Anot prezidento patarėjo, „Registrų centras“ yra įsipareigojęs visus su šio imuniteto paso rengimu susijusius darbus atlikti iki vasaros pradžios.

ES kuriant imunizacijos pažymėjimą, kuris palengvintų judėjimą imunitetą COVID-19 turintiems žmonėms, svarbu užtikrinti, kad Lietuva būtų pasirengusi šią technologiją pritaikyti, sako Sveikatos ekspertų grupės atstovas.

„Registrų centro atstovė pristatė Lietuvos kuriamus įrankius. Vėl gi, jie derinami su Europa, bet kur yra čia problema, kad įrankis atsiras, o nebus galbūt jokių vartotojų, kurie galės pritaikyti arba akseptuoti tuos įrankius, dėl to tai turi būti pagalvojama iš visų pusių, ne tik parengti tą sertifikatą, bet kaip ir kur jis bus taikomas“, – spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Kęstutis Petrikonis.

Pasak jo, jau dabar yra įvairių lokalių iniciatyvų, tiek Lietuvoje, tiek kitose ES šalyse, siekiant šią technologiją pritaikyti anksčiau.

Profesoriaus teigimu, nors Lietuva šiuo metu atsilieka pagal vyriausių gyventojų skiepijimą, taip pat yra susidaręs didesnis nepanaudotų vakcinų likutis, svarbu būti pasiruošus, kai ši technologija taps aktuali ir Lietuvai.

„Tam tikros abejonės dėl lokalių pritaikymų jos išlieka, bet turime būti pasirengę, ruoštis. Vėl gi, kada paskiepysime tiek, kiek reikia, tos atmainos atsitrauks ir ta laisvė keliauti, judėti, prigimtinės visos laisvės galės būti įgyvendintos“, – kalbėjo K. Petrikonis.

Praėjusią savaitę Europos Komisija oficialiai pristatė savo iniciatyvą dėl visoje Bendrijoje planuojamo taikyti lengvesnio ir saugesnio keliavimo COVID-19 pandemijos metu.

Skaitmeninis imunizacijos pažymėjimas yra skirtas ne tik paskiepytiems, bet ir persirgusiems ar turintiems neigiamą COVID-19 testą žmonėms.

Šiai idėjai įgyvendinti planuojama sukurti bendrą tinklą, taip pat suteikti paramą valstybėms narėms, kuriant programinę įrangą pažymėjimams tikrinti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.