Įvardyta nemaža Lietuvos bėda. Pasak prezidento patarėjo, Lietuva stipriai atsilieka skiepydama senjorus. „Pastebėjome, kad tarp vyriausiųjų gyventojų, 80 metų ir vyresnių, jų paskiepyta Lietuvoje tik 36 proc. Šiuo atžvilgiu mes stipriai atsiliekame nuo kitų Europos Sąjungos šalių. Esame tik 18-ti. Kitaip tariant, skiepijame greičiau, negu taikliau“, – žurnalistams sakė jis.
Skiepys ir savaitgaliais
Kalbėdamas apie pandemijos valdymą Lietuvoje S.Krėpšta neslėpė, kad esama epidemiologinė padėtis kelia susirūpinimą. Tačiau viltys dedamos į vakciną. „Pusiausvyra yra labai trapi. Kita vertus, matome, kad auga mutacijų paplitimas, žmonių mobilumas. O tai be abejo spartina užsikrėtimą.
Kita vertus, mes matome, kad imunizacija ir skiepijimas yra labai efektyvus. Kitų šalių praktika, kuriose imunizuota žymiai didesnė žmonių dalis rodo, kad vakcinos yra labai veiksmingos. Jos labai smarkiai sumažina hospitalizavimo riziką, besimptomių formų paplitima. Ir imunitetas formuojasi jau po pirmosios skiepo dozės.
Todėl buvo akcentuota, kad būtina spartinti vakcinavimą.
Pasak S.Krėpštos, posėdyje dalyvavęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys patvirtino, kad nuo šiol skiepijimas nuo COVID-19 vyks ir savaitgaliais. Šią idėją palaiko ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Saugumas ligoninėse ir atvirų sienų klausimas
Prezidento patarėjas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ligoninės tapo gerokai saugesnėmis vietomis užsikrėtimo koronavirusu atžvilgiu.
„Užsikrėtimai ligoninėse yra labai reti. Kauno patirtis rodo, kad lyginant kovą su gruodžio mėnesiu buvo nustatyta 70 kartų mažiau užsikrėtimų gydytojų tarpe. Tai rodo, kad vakcinos yra labai veiksmingos“, – pabrėžė S.Krėpšta.
Personalo imunizacijos vaisiais džiaugėsi ir Sveikatos ekspertų tarybos narė VUL Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Motiejūnienė. Pasak jos, pasiskiepijo virš 90 proc. gydymo įstaigos darbuotojų. Tačiau dalis specialistų ir toliau reguliariai tiriasi. „Pasitaiko pavienių atvejų, kuomet liga nustatoma darbuotojams ir taip užkertamas kelias protrūkiams“, - teigė ji.
A.Motiejūnienė taip pat pasakojo, kad Vilniaus apskrityje, kur stipriai paplitusi „britiškoji“ viruso atmaina jau savaitę stebimas užimtų lovų skaičiaus augimas. „Jis nėra drąstiškai didelis, bet lyginant su poros ankstesnių savaičių periodu, jis didesnis.
Šiandien dienai pas mus yra apie 70 proc. reanimacinių lovų užimta, kas prieš porą savaičių tebuvo 55 proc. Turime sudėtingesnių atvejų arba pacientų. Taip pat teko padidinti intensyvaus gydymo lovų skaičių, Šiai dienai turime apie 80 proc.“, – sakė VUL Santaros klinikų direktorė valdymui.
Pasak jos, kasdien į ligoninę paguldoma apie 25-30 naujų pacientų. A.Motiejūnienė teigė, kad jau ruošiamasi naujai ligonių bangai, numatyta, kuriose gydymo įstaigose , prireikus, bus plečiamas COVID-19 pacientams skirtų.
Paklaustas, ar dėl plintančių mutacijų nėra svarstomas sienų uždarymo klausimas S.Krėpšta akcentavo, kad šie veiksmai bus derinami su užsienio valstybėmis.
„Prezidentas palaiko liniją, kad Europos valstybės turėtų kuo labiau tartis prieš atlikdamos veiksmus dėl sienos kontrolės. Ir Europos vadovų taryboje bus kalbama, kaip rasti bendrus sprendimus, bendrus sutarimus. Taip jie veiktų žymiai lengviau, jeigu to reikėtų mūsų verslui ir žmonėms“, – teigė prezidento patarėjas.
Stringa senjorų skiepijimas
Jis taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvoje stringančią senjorų vakcinaciją.
Pastebėjome, kad tarp vyriausiųjų gyventojų, 80 metų ir vyresnių, jų paskiepyta Lietuvoje tik 36 proc. Šiuo atžvilgiu mes stipriai atsiliekame nuo kitų Europos Sąjungos šalių. Esame tik 18-ti. Kitaip tariant, skiepijame greičiau, negu taikliau. Šiuo atveju turime stiprinti kontaktą su vyresniais gyventojais. Tikriausiai ne visi yra aiškiai pakviečiami vakcinuotis.
Tai yra galynėjimasis su laiku. Kuo greičiau vakcinuosime senjorus, tuo greičiau turėsime mažesnį mirtingumą.
Per praėjusią parą šalyje nustatyti 855 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 12 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Praėjusią parą šalyje atlikta 6910 molekulinių (PGR) ir 1159 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 260,2 atvejų. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,8 procento.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3501 žmogus. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 7082 mirtys.
Pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze praėjusią parą paskiepyti 6099 žmonės, antra doze – 1280 asmenų. Iš viso šalyje pirmąja doze paskiepyta 281 tūkst. 871 žmogus, abiem dozėmis – 126 tūkst. 143 asmenys.
