Profesorius valdžios sprendimus išdėjo į šuns dienas: vidutinis lietuvis nėra kvailesnis už vidutinį Vyriausybės narį

„Nereikia galvoti, kad vidutinis lietuvis yra daug kvailesnis už vidutinį Vyriausybės narį“, – pareiškė analitikas, ekonomistas Rimantas Rudzkis, kuris tvirtina judėjimo tarp savivaldybių apribojimuose nematantis prasmės. Anot jo, Lietuva yra demokratinė valstybė, kuri turi leisti žmonėms, norintiems nuvykti aplankyti artimuosius, patiems įsivertinti rizikas.

Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (26)

Lrytas.lt

Mar 30, 2021, 7:04 PM

Ekonomistas aiškino, kad mažiausiai šansų užsikrėsti COVID-19 turi kalėjime sėdintis ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas Andersas Breivikas, kuris prieš dešimtmetį įvykdė ir prisiėmė atsakomybę dėl dviejų išpuolių Norvegijos sostinėje Osle ir Utojos saloje, kurių metų žuvo 76 žmonės. Tačiau Vyriausybė esą neturėtų siekti žmones uždaryti griežtame karantine.

„Niekas nenori nei pats užsikrėsti, nei apkrėsti savo šeimos. Bet jei vadovaujamasi tik viena logika – žūtbūt pagerinti rodiklius, tai klausykite, mažiausiai šansų užsikrėsti turi A.Breivikas, kuris sėdi uždarytas Norvegijos kalėjime, žiūri televizorių, skaito knygas, niekur neišeina ir gauna pilną aprūpinimą.

Bet gal nedarykime mes iš šalies visų breivikais“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ rėžė R.Rudzkis.

Analitikas: leiskime žmonėms pasirinkti

Vyriausybei nusprendus velykiniu laikotarpiu visoje Lietuvoje atnaujinti judėjimo ribojimus tarp savivaldybių, dauguma žmonių pasipiktino antras Vekyas iš eilės negalėsiantys aplankyti savo artimųjų. Ekonomisto R.Rudzkio teigimu, demokratinė valstybė turėtų leisti žmonėms patiems pasirinkti, ar jie šiuo atveju nori prisiimti riziką, ar ne.

„Mes esame demokratinė valstybė, gal vis dėlto leiskime žmonėms patiems pasirinkti, ar jie nori šiek tiek rizikuoti, ar nenori? Jei jau vadovaujamasi tuo, kad mes norime kuo greičiau pagerinti mirtingumo rodiklį, tai gal Vyriausybei šaus į galvą įvesti autostradoje iki 40 kilometrų per valandą greičio apribojimą? Tada niekas nežus, mes išvengsime poros šimtų mirčių, bet kažkodėl tokios idėjos neateina į galvą“, – kalbėjo jis.

Pasak analitiko, judėjimo ribojimai būtų prasmingi, jei jie liestų tik juodžiausias ir ne vieną viruso židinį turinčias šalies savivaldybes, o ne visą Lietuvą. R.Rudzkis tikino nematąs šios priemonės duodamos naudos.

„Būtų šitas apribojimas prasmingas, jeigu būtų 2-3 savivaldybės, kuriose būtų labai stiprūs židiniai. Tuos židinius, matyt, gal ir būtų prasminga izoliuoti. Lietuvoje nėra didelių skirtumų, bent jau tarp tų didžiųjų miestų, kur gyvena pagrindinė dalis gyventojų. Kokią tai duoda naudą stabdant virusą, aš nežinau.

Didžiausi židiniai kaip tik yra didžiuosiuose miestuose. Tai, kad mes atkertame judėjimą tarp didžiųjų miestų ir savivaldybių mažųjų, ką mes padarome? Kontaktų skaičiaus vidutinio visoje šalyje mes beveik nepakeičiame. Nuo ko priklauso viruso plitimo greitis? Nuo vidutinio kontaktų skaičiaus per parą ar per savaitę.

Tai judėjimo tarp savivaldybių ribojimai šito skaičiaus beveik nepakeičia. Jūs galvojate, kad sumažinimas mobilumo, skaičiuojant kilometrais, turi įtaką virusui? Virusui turi įtaką kontaktų su kitais žmonėmis skaičius“, – sakė ekonomistas.

Šventės nebetenka prasmės?

R.Rudzkis pateikė ir konkretų pavyzdį: jam neleidžiama nuvykti pas koronavirusu jau persirgusį brolį į Šakius, o tuo tarpu esą kyla grėsmė užsidarius Vilniuje kontaktuoti su dar daugiau žmonių, kurie galbūt nėra persirgę.

„Važiavimas tolimu atstumu man gerokai sumažina kontaktų skaičių. O aš laisvalaikiu, šeštadienį ir sekmadienį būdamas Vilniuje, kaip tik kontaktuosiu su žymiai daugiau žmonių. Tiesiog sveikas protas rodo, kad tai nepadeda. Išskyrus, kai yra mažos savivaldybės, ne kaip Vilnius.

Kuo miestas tankesnis, didesnis, tuo daugiau susirgimų ten ir bus, nes ir kontaktų ten žymiai daugiau. Šitas ribojimas būtų prasmingas, jei būtų nustatyta pora mažai gyventojų turinčių savivaldybių. Jei jas reikėtų izoliuoti, tą būtų galima pateisinti. Tada tose savivaldybėse būtų galima pagreitinti skiepijimo procesą, jei taip būtų.

Šiuo metu yra atvirkščiai – pagrindinis užsikrėtusių skaičius yra didžiuosiuose miestuose. Ir ką mes pakeičiame, jeigu mes ribojame važiavimą iš didžiųjų miestų į mažuosius? Kam reikia, kas labai nori, vis tiek nuvažiuoja“, – dėstė ekonomistas.

Kaip vieną iš judėjimo ribojimų neigiamų pasekmių jis įvardijo blogėjančią žmonių psichologinę būklę, ypač vyresnio amžiaus asmenų, kurių aplankyti nebegali jaunesni giminaičiai, gyvenantys miestuose, o tai esą nutraukia ryšius tarp šeimų.

„Visi šitie apribojimai tik apsunkina sąžiningų žmonių gyvenimą, nutraukia ryšius tarp šeimų: jaunų ir vyresnių žmonių, nes vyresni žmonės gyvena daugiau rajonuose. Tai sukelia tam tikrą didelę psichologinę įtampą, ypač vyresniems žmonėms, kurie laukia to jaunimo.

Galų gale, Lietuvoje yra tradicijos – Kalėdos, Velykos“. Tai būdavo didžiulės šeimos šventės, kurių visi laukdavo“, – įsitikinęs R.Rudzkis.

„Mane šita Vyriausybė tiesiog stebina“

Analitikas pateikė Vokietijos pavyzdį, kurios valdžia, pamačiusi žmonių įsiutį dėl šventiniu metu įvestų papildomų ribojimų, skubiai juos pristabdė.

„O jūs manote, kad lietuviai nėra įsiutę? Paskaitykite atsiliepimus. Mane šita Vyriausybė tiesiog stebina, panašu, kad ji visiškai nesidomi nei visuomenine nuomone, nei savo reitingais, nei būsimais rinkimais. Kuo ji rūpinasi, man yra paslaptis“, – kritikos negailėjo R.Rudzkis.

Ekonomistas pažymėjo, kad nutraukus judėjimo ribojimus susirgimų skaičiai, jo manymu, pasikeistų nežymiai.

„Poveikis bus labai nedidelis. Patikėkite. Nuo to, kad nutrauktume draudimus savivaldybėms, poveikis būtų tikrai nedidelis. Juk šeimose visi žino vienas kito situaciją, žino, kas yra pasiskiepijęs, kas testavęsis ir panašiai“, – apibendrino jis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.