Tai, kad šiandien jau yra paskiepyti per 300 tūkst. žmonių pirmąją skiepo doze bei netrukus atsiras galimybė skiepyti didesnes žmonių grupes, pasak V. Čmilytės–Nielsen, yra garantas į greitesnius karantino atlaisvinimus.
„Šiandien jau turime paskiepytų per 300 tūkst. žmonių ir greitu metu turėsime 400 tūkst., taip pat netrukus turėsime galimybę skiepyti platesnes žmonių grupes. Todėl, aš manau, verta pakentėti tam, kad jau gegužės mėnesį turėtume ženklų procentą, galbūt net 40 procentų paskiepytų žmonių“, – akcentavo Seimo pirmininkė.
Jos teigimu, Izraelio pavyzdys rodo, kad paskiepijus 40 procentų visuomenės buvo taikomi karantino atlaisvinimai ir žmonės grįžo į normalų gyvenimą.
„Pavyzdžiui, Izraelyje tuo momentu, kai apie 40 procentų buvo suskiepyta žmonių, jau prasidėjo įprasto gyvenimo atvėrimas ir jis, atrodo, vyksta pakankamai sklandžiai“, – teigė politikė.
Pasak Seimo pirmininkės, Vyriausybei tenkanti sudėtinga užduotis rasti balansą tarp karantino varžymų ir lėto atlaisvinimo verčia atsidurti kryžkelėje.
„Akivaizdu, kad dabar Vyriausybė yra tokioje situacijoje, kuri žinoma mums iš pasakų, kai stovi kryžkelėje: ar eisi į vieną pusę, ar į kitą, vis tiek nebus labai paprastas kelias“, – komentavo Seimo pirmininkė.
Vertindama elektroninio imuniteto paso poreikį valstybės viduje, kaip tai jau daroma Vokietijoje, V. Čmilytė–Nielsen sakė, kad tai svarstyti būtų verta.
„Europos Sąjungos lygmeniu imuniteto pasą mes tikriausiai turėsime vasaros pradžioje, ar verta tai svarstyti mažų miestelių ribose, kaip bandomuosius projektus, manau, kad verta“, – sakė Seimo vadovė.
