– Dabartinė Vyriausybė prieš Velykas nutarė sugriežtinti judėjimą tarp savivaldybių ir mėnesiui pratęsti karantiną. Žmonės dar vienas šventes turės sutikti namuose. Kaip tai gali atsiliepti šiai Vyriausybei? – „Lietuvos rytas“ paklausė opozicijos lyderiu tapusio S.Skvernelio, kuris pernai žmones irgi ragino per Velykas likti namuose.
– Sunku prognozuoti, nes jokių rinkimų artimiausiu metu nėra, todėl ir didelių politinių grėsmių šiai Vyriausybei nekyla. Bet daug kas priklausys nuo to, kokie sprendimai bus priimami artimiausius mėnesius ir kiek giliai jie įstrigs žmonių atmintyje.
Vis dėlto abejoju, kad tai visiškai neatsilieps ateityje, – jau metus taikomos įvairios karantino priemonės išvargino žmones, svarbiausia – nematyti jokių prošvaisčių, kaip iš tų ypatingų sąlygų išeisime.
Juk, nepaisant karantino ir judėjimo suvaržymų, užsikrėtimų daugėja. Matyti, kad ligoninėse vėl auga užimtų lovų skaičius, o susirgimų procentas grėsmingai artėja prie praėjusių metų gruodžio situacijos.
Nors dabar nėra nei Seimo rinkimų, nei S.Skvernelio Vyriausybės, kuriai dabartiniai valdantieji priekaištavo nevaldant pandemijos, situacija analogiška.
Jei dar įvertinsime, kad nemaža dalis žmonių jau yra persirgę arba paskiepyti, galima daryti išvadą, jog dabar taikomos priemonės neduoda rezultatų, o naujo plano, kuriuo visą laiką buvo giriamasi, nėra. Nėra nei 130 punktų plano, nei išėjimo iš pandemijos scenarijaus.
Be to, labai daug abejonių kelia šiandienė testavimo apimtis.
Kasdien skelbiami skaičiai apie atliekamus testus įtartinai menki. Tai leidžia manyti, kad arba nenorima matyti realaus užsikrėtusiųjų skaičiaus, arba yra dar kažkas. Galbūt nepakanka testų ar reagentų? Bet jei kalbame apie trečiąją pandemijos bangą, testavimo apimtis turėtų bent jau priartėti prie tos, kokia buvo pernai rudenį.
– Užsiminėte, kad šiandien situacija tampa panaši į tą, su kuria pernai rudenį susidūrė jūsų Vyriausybė, kai žmonės nebepaisė raginimų laikytis karantino taisyklių ir norėjo švęsti. Kokius valdžia turi svertus, kad tas blogasis scenarijus vėl nepasikartotų?
– Situacija panaši, bet yra ir esminių skirtumų: mes šiandien kalbame apie kai kuriuos taikomo karantino trūkumus, bet niekada neraginome žmonių jo nesilaikyti ir nevykdyti valdžios nurodymų.
Tuo metu prieš Seimo rinkimus ir netgi po jų mums nuolat skambėjo kritika, kad ribojimai yra pertekliniai, neva karantinas tęsiamas vien dėl politinių motyvų.
Dabartiniai valdantieji tuomet kurstė žmones mėgautis laisve. Prisiminkime Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus nenorą uždaryti naktinius klubus, kur buvo ypač didelė rizika užsikrėsti. Be to, ar jau pamiršome, kaip tada atrodė sostinės Vilniaus gatvė, kuri buvo panaši į vieną didžiulį barą?
Visa dabartinių valdančiųjų rinkimų kampanija buvo nukreipta prieš draudimus, bet kokius Vyriausybės svarstomus ar siūlomus apribojimus. Po rinkimų žmonės buvo apimti euforijos, kad draudimai bus atšaukti, jie atsipalaidavo ir nenorėjo girdėti jokių raginimų, nors karantinas ir buvo griežtinamas kas dvi savaites.
Tada mokslininkai irgi sakė, kad pritaikius vienas ar kitas priemones po dviejų savaičių bus efektas. Bet jo nebuvo. Dabar viskas kartojasi, nes nėra ilgalaikio plano, o blogiausia, kad žmonėms nebeliko ir motyvacijos.
Valdantieji nesiūlo jokių alternatyvų – net tokių neskausmingų priemonių kaip galimybė saugiai apsilankyti teatre. Juk kas trukdo svarstyti galimybę leisti persirgusiems, paskiepytiems žmonėms ar turint neigiamą testą nueiti į teatrą?
Dabar – vėl tik draudimai, draudimai ir draudimai. Kai palygini dabartinius suvaržymus ir tuos, kuriuos taikėme mes, jie skiriasi kaip diena ir naktis.
– Kai jūs kalbate apie perteklinius draudimus, turbūt ne vienam norisi sušukti: o tai kur jūs patys buvote pernai, kodėl tada nesiūlėte žmonių motyvuoti per pozityvą? Ar dėl dabartinių savo replikų nesulaukiate kandžių priekaištų, kad praleidžiate progą patylėti?
– Aišku, sulaukiu. Jų buvo ir pernai, nors tada jau per pirmąjį griežtą karantiną aiškiai įvardijome, kokiomis sąlygomis iš jo išeisime, kokie atlaisvinimai bus daromi.
Po tam tikro laiko kas dvi savaites ėmėme švelninti apribojimus, buvo leista daryti renginius – iš pradžių atvirose erdvėse, o vėliau ir uždarose. Tai darėme nepaisydami to, kad dar buvo mažai persirgusių asmenų ir nebuvo vakcinos.
Dėl kai kurių dabartinių suvaržymų žmonės piktinasi ir šaiposi, nes sunku suprasti, kodėl gali nuskristi į Maldyvus, bet negali nuvažiuoti į kitą rajoną aplankyti vienišų tėvų.
– Galbūt ir dėl to nemažai žmonių, regis, nepaiso valdžios raginimų laikytis karantino taisyklių. Bet ar teisinga dėl to kaltinti vien žmones, kai karantinas ima panašėti į pasaką be galo?
– Tikrai negalima kaltinti žmonių, kurie jau nuo visko pavargo ir ima manyti, kad galbūt nėra tokia jau didelė tikimybė užsikrėsti ar numirti. Arba atsiranda noras daryti atvirkščiai, nei valdžia liepia. Bet žmonės tikrai yra pavargę ir nemato nieko pozityvaus, priešingai, matyti, kad vėl einame į kitą pusę.
Todėl reikia leisti žmonėms įkvėpti oro, juk buvo kalbama, kad turime išmokti gyventi su virusu. Tai bandykime, juolab kad turime vakciną ir didelį skaičių jau persirgusių žmonių – faktiškai ketvirtadalis suaugusiųjų jau turi virusui atsparų imunitetą.
Bet kažkodėl žmonėms sukuriama įvairių nepatogumų, jie priverčiami jaustis nusikalstantys net tada, kai iš vienos savivaldybės į kitą keliauja legaliai. Aklinai užtvėrus kelius pažeidėjų nustatoma vos vienas kitas, o tūkstančiai žmonių priversti po kelias valandas kankintis automobilių spūstyse.
Tai visiškai nepateisinama.
– Praėjusį savaitgalį kai kas nesėkmingai bandė įkvėpti oro ne tik išvažiuodami iš miesto. Milžiniškas ažiotažas kilo ir dėl M.A.M.A apdovanojimų. Ar kilusi reakcija nerodo, kad ir pati visuomenė dar nepasirengusi didesniems atlaisvinimams?
– Neigiama reakcija kilo gal dėl to, kad nebuvo aiškiai pasakyta, koks tai renginys. Žmonės pamatė, kad kažkas glėbesčiuojasi, ir atsirado pavydo. Tuo metu organizatoriai galėjo parodyti, kaip ateityje galėtų vykti ir kiti renginiai.
Galbūt tai ir nepasiteisintų, bet bandyti reikia.
Taip, negali būti dviejų greičių Lietuvos, bet reikia ne tik drausti, o bandyti žmonės motyvuoti – ir skiepytis, ir testuotis.
– Nors vis žadama, kad skiepijimas vyks intensyviau, per savaitgalį buvo paskiepyti vos du žmonės. Ką tai rodo?
– Su dideliu nerimu ir baime laukiu, kas bus, jei balandį sulauksime daugiau vakcinos dozių. Nesinorėtų, kad dalis jų būtų išsiųsta utilizuoti.
Yra reali grėsmė, kad tai gali atsitikti, jeigu ir toliau bus tiek chaoso, nepavyks išsklaidyti įvairių baimių. Visi turime būti suinteresuoti, kad tai neįvyktų, nes tai vienintelis išėjimas iš pandemijos.
Kai kuriais atvejais daugiau savarankiškumo reikėtų suteikti ir savivaldybėms, kurios geriau žino realią padėtį ir sugeba lanksčiau priimti tinkamus sprendimus. Gal iš tiesų geriau paskiepyti tuos, kuriems dar nepriklauso gauti vakcinos, nei ją išpilti?
Bet ši valdžia pasižymi tuo, kad bijo imtis nestandartinių sprendimų. Ji tapo visokių procedūrų įkaite. Dėl jų nesilaikymo mus talžė ir, matyt, dabar bijoma to paties. Bet mes to tikrai nedarysime.
– Dėl kai kurių savo sprendimų sulaukėte įvairių tarnybų dėmesio, buvo pradėti tyrimai. Galbūt tai atbaido politikus ir valdininkus imtis nestandartinių sprendimų?
– Iš tiesų, kai teisėsaugos institucijos pernai ėmė revizuoti ypatingomis sąlygomis priimtus sprendimus, dauguma valstybės tarnautojų mums sakė, kad daugiau jie nepajudins nė piršto, jei reikės pažeisti kokias nors instrukcijas. Ir dabar tai atsiliepia.
Politikai, kurie anksčiau daužė mus, dabar irgi bijo suklysti. Nes tarnybos tik stebi viską į šalies, laukia klaidų ir sako: jūs darykite, mes pažiūrėsime, o tada įvertinsime.
– Ar dabar, matydamas dabartinės Vyriausybės klaidas, esate patenkintas?
– Tikrai nesidžiaugiu, tegul žmonės patys palygins, kaip yra ir kaip buvo. Man tik įdomu, kiek valdantieji suks tą plokštelę dairydamiesi į praėjusį rudenį ir aiškindami, kaip buvo tada. Bet prie to blogumo jie patys tiesiogiai prisidėjo, nes kėlė abejones dėl taikytų priemonių.
Be to, negali visą laiką sakyti, kas buvo blogai prieš pusę metų, jau reikėtų ir patiems parodyti rezultatus. O jų nėra.
– Atrodo, kad žmonės jūsų Vyriausybę per rinkimus nurašė ne tik dėl padarytų klaidų valdant pandemiją, bet ir tikėdamiesi stebuklo iš naujos valdžios?
– Manau, šis lūkestis išgaravo, kai pamatėme naujosios Vyriausybės sudėtį. Jau tada buvo matyti, kad stebuklo nebus, o vėliau tai pasitvirtino. Dabartinė valdžia galėjo nujausti, kad jai teks tokia atsakomybė, ir tam ruoštis. Bet reikia dirbti, ne tik kalbėti.
Pavyzdžiui, mūsų kritikai žadėjo, kad paramai gauti nereikės net jokių popierių pildyti, bet šiandien ir plika akimi matyti, jog kalbėti apie tai daug paprasčiau, nei imti ir padaryti.
– Kaip manote, kada ir kaip pavyks įveikti šią krizę? Ar nereikės skelbti ypatingosios padėties, įvesti komendanto valandos?
– Tikiuosi, nereikės. Nežinau, ką tai duotų, nes turbūt nebūtinai virusas plinta nuo 23 valandos iki šešių ryto. Tuo metu viskas ir taip uždaryta. O išeitis viena – visuotinė vakcinacija ir geresnis gydymo įstaigų pasirengimas panašioms krizėms.
Pranešė ir gerų, ir blogų žinių
Situacija pradėjo prastėti. Pristatydamas naujausią užsikrėtimų koronavirusu statistiką Seimo nariams tokią žinią vakar pranešė sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys.
Lietuva jau buvo pasiekusi 220 atvejų per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų, bet šiuo metu šis skaičius jau perkopė 300. Ministras prognozavo, kad per dvi savaites užsikrėtimų skaičius vėl gali padidėti iki 400–500 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Trečiadienį pranešta apie 853 naujus COVID-19 atvejus, nuo šios ligos mirė septyni žmonės.
Blogiausia situacija šiuo metu yra Širvintų rajone, kur sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 953 atvejus.
Toliau yra Marijampolės ir Vilniaus miesto savivaldybės, kur sergamumas per pastarąsias 14 dienų 100 tūkst. gyventojų siekia 655 ir 618 atvejų. Šiose savivaldybėse dažniausiai aptinkama ir vadinamoji britiškoji koronaviruso atmaina.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė ne tik blogų žinių. Ministerija paskelbė, kad praėjusią savaitę nuo koronaviruso paskiepyta daugiausia gyventojų.
Buvo pasiektas ir per vieną dieną paskiepytų žmonių rekordas – beveik 18 tūkstančių.
Nuo gruodžio pabaigos medikai gavo 1612 pranešimų apie neigiamas reakcijas į skiepus nuo COVID-19. Per šį laikotarpį mirė 11 paskiepytų asmenų, bet, SAM teigimu, nė vienas mirties atvejis nėra siejamas su vakcinomis. Tiesiogiai su skiepais nesiejami ir penki kraujo krešulių susidarymo atvejai.
Dėl galimo kraujo krešulių pavojaus kelios Europos šalys laikinai buvo sustabdžiusios skiepijimą kompanijos „AstraZeneca“ pagaminta vakcina.
Dalis gyventojų ja atsisakė skiepytis ir Lietuvoje, dėl to buvo susidaręs 19 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių likutis. Tačiau Vyriausybei leidus ja skiepyti žemesnėms prioritetinėms grupėms priklausančius gyventojus šio preparato likučiai mažėja.
Dėl kilusios krizės „AstraZeneca“ pakeitė vakcinos pavadinimą. Nuo šiol ji vadinsis „Vaxzevria“. Toks pavadinimas bus nurodytas ant vakcinos pakuotės, preparato aprašyme ir kituose dokumentuose.
Artėjantį Velykų savaitgalį judėjimo ribojimą kontroliuos daugiau nei 3300 pareigūnų, jie dirbs stacionariuose postuose. Prie policijos prisijungs ir kitos tarnybos. Taip bus siekiama ne tik patikrinti kuo daugiau automobilių, bet ir tai padaryti greičiau, kad keliuose nesusidarytų spūstys. Praėjusį savaitgalį išvykstantiems iš Vilniaus eilėse teko laukti po pusantros–dvi valandas.
Griežtą judėjimo kontrolę paskelbusi Vyriausybė šią savaitę sušvelnino vieną sąlygą – į artimo žmogaus laidotuves leidžiama vykti ir jo sutuoktiniui.
Vakar į sveikatos apsaugos ministrą A.Dulkį kreipėsi europarlamentarė V.Blinkevičiūtė, ji prašė sudaryti sąlygas žmonėms aplankyti gydymo įstaigose sunkiai sergančius ir paskutines dienas gyvenančius artimuosius. Šiuo metu atsisveikinti su sunkiais ligoniais galimybių nėra.
