Lygiai prieš metus dabartiniai valdantieji, būdami opozicijoje, kritikavo tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės draudimų ir ribojimų politiką, tačiau atėję į valdžią patys ėmėsi tokių pačių priemonių.
Puolė daryti tai, dėl ko kritikavo
Dabartiniai valdantieji lygiai prieš metus negailėjo pastabų tuometinei S.Skvernelio vadovaujamai Vyriausybei ir sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai dėl griežtų karantino suvaržymų. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis prasidėjus pirmajam karantinui bandė aiškintis, ar ribojimai neprieštarauja įstatymams.
Savo ruožtu dabartinė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska tuomet akcentavo, kad karantinas nėra pagrindas suspenduoti žmogaus teises. Konservatoriai kritikavo, kad sprendimus dėl karantino priima tik Vyriausybė, neįsiklausydama į Seimo pastabas.
„Kodėl man atrodo, kad karantinas Lietuvoje niekada nesibaigs? Ne todėl, kad mane staiga užplūdo melancholiška nuotaika laikinai nutrūkus pavasariui. Ne todėl, kad per savaitę jau antras kartas, kai šios Vyriausybės ministras savo priesakais daro tai, ko nepavyko padaryti per civilizuotą parlamentinę diskusiją ir diskusiją su socialiniais partneriais.
Ir tikisi, kad karantinas, kaip karas, viską nurašys“, – socialiniuose tinkluose prieš metus rašė dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė.
Tiesa, tik sudarę valdančiąją koaliciją valstiečių kritikai turėjo tapti tais pačiais laisvių ribotojais. Gruodžio viduryje visoje Lietuvoje buvo sugriežtintas karantinas ir iki šiol dalis kultūros įstaigų, paslaugų, prekybos įmonių dar negali veikti. O parama jiems striga, kai kurie verslai jau skelbia ir apie bankrotą.
I.Ignatavičius: „Tuomet buvo Velykos ir dabar yra Velykos, o situacija labai smarkiai skiriasi“
„Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Tadas Ignatavičius pastebi, kad nors tuometė Vyriausybė darė klaidų, joms įtakos turėjo ir opozicijos spaudimas.
„Yra viena kalbėti, kritikuoti, o kita – imti ir padaryti. Iš tiesų tos kritikos per pirmą pandemijos bangą ir ypač po jos, artėjant antrajai bangai, iš buvusios tuomet opozicijos, kuri vėliau tapo valdžia, girdėjome labai daug. Ir tai yra natūralu.
Bet, ko gero, tos kalbos, ta retorika, kritikos pliūpsnis, spaudimas buvusiai Vyriausybei, aišku, dabar galime pasakyti, tikrai neprisidėjo prie tos antrosios bangos prislopinimo“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė T.Ignatavičius.
Anot politologės Rimos Urbonaitės, didelė atsakomybė dėl priimamų sprendimų tenka ne tik valdantiesiems, bet ir Lietuvos žmonėms.
„Virusą platina ne Vyriausybė. Ji platina ne S.Skvernelis, ne I.Šimonytė. Jis plinta dėl to, kad mes judame, elgiamės neatsakingai, mums reikia labai nueiti į vieną ar kitą drabužių parduotuvę, nes ten yra paskelbtos akcijos, ir kažkodėl mums tų drabužių labai prisireikia. Tą reikia suprasti.
Aš manau, kad tiesiog Vyriausybėms, kurios dirba vienu ar kitu metu, ar tai būtų S.Skvernelis, ar I.Šimonytė, natūralu, tenka priimti sunkius sprendimus“, – pažymėjo R.Urbonaitė.
Vis dėlto, T.Ignatavičiaus teigimu, per metus pandeminė situacija šalyje labai pasikeitė, todėl pasikeitė ir sąlygos dirbti valdžiai.
„Tuomet buvo Velykos ir dabar yra Velykos, o situacija labai smarkiai skiriasi. Tuo metu buvo pasimetimas. Žmonės, Vyriausybė ir tuometinė valdžia nežinojo, ką daryti, o S.Skvernelis ir A.Veryga, kalbant apie skirtumą, kaip tuo metu valdžia valdė pandemiją ir dabar, buvo tas, kad tuometinė valdžia buvo užklupta pandemijos iš pasalų.
Savaime suprantama, daug dalykų ji nežinojo, buvo nepasiruošusi. Prisiminkime, juk trūko elementarių dalykų: kaukių, medicinos priemonių, dezinfekcinio skysčio...“ – prisiminė apžvalgininkas.
R.Urbonaitė: praėjusį pavasarį visuomenė buvo valdžios sąjungininkas
Tuo tarpu R.Urbonaitė atkreipė dėmesį, kad per metus itin pasikeitė ir pačios visuomenės nusiteikimas.
„Kuo skyrėsi situacija praėjusio pavasario ir šio pavasario metu tai yra visiškai kitoks nusiteikimas. Jeigu praėjusį pavasarį visuomenė buvo valdžios sąjungininkas, dabar mes apie tai kalbėti turbūt jau nebegalime. Mes turime nemažą visuomenės dalį, kuri turi labai daug abejonių, yra paveikta dezinformacijos, sąmokslo teorijų.
Užtenka atsidaryti socialinius tinklus ir tuo yra labai lengva įsitikinti. Kitaip tariant, valdžiai įtikinti žmones šiandien imtis tam tikrų veiksmų, siekiant kartu suvaldyti plitimą, yra labai sudėtinga. Tai yra turbūt vienas esminių skirtumų“, – tvirtino ji.
Dar du svarbūs skirtumai, kaip sakė R.Urbonaitė – prieš metus susirgimų koronavirusu buvo daug mažiau, o dabartinė valdžia dar susiduria ir su vakcinacijos iššūkiu.
„Ši Vyriausybė turi vakcinacijos iššūkių ir yra problema ne tik su logistiniais, organizaciniais sprendimais, bet reikia ir visuomenę įtikinti skiepytis. Kaip bebūtų apmaudu, yra sunku žmones įtikinti, kad tai yra vienintelis kelias į laisvę ir vienintelis kelias, kad mes išvengtume mirčių“, – apgailestavo politologė.
Masinis gyventojų skiepijimas nuo koronaviruso turėtų prasidėti birželį. Vyriausybės atstovų teigimu, tiksli data ir vakcinavimo data priklausys nuo vakcinos tiekimų.
