Tokiu atveju nauji atlaisvinimai vėl nutoltų ir liktų tik tikėtis, kad Vyriausybė bent neplės draudimų. Prieš Velykas jau buvo sustiprinta judėjimo tarp savivaldybių kontrolė, pratęstas karantinas. Regis, valdžia pakliuvo į savotiškus spąstus, kai nebelieka gerų pasirinkimų.
Natūralu, kad buvęs premjeras Saulius Skvernelis interviu „Lietuvos rytui“ vėl supliekė Vyriausybės taikomas karantino priemones – suvaržymai išvargino žmones ir neregėti prošvaisčių, kad padėtis greitai pasikeis.
S.Skvernelis nepraleido progos pasišaipyti, kad per Seimo rinkimus nuolat kritikavę jį dėl draudimų dabartiniai valdantieji nieko kito patys nesugalvoja ir eina pirmtakų pramintu keliu – gyrėsi 130 punktų planu, bet nepateikė jokio realaus pandemijos valdymo scenarijaus.
Dar ekspremjeras atkreipė dėmesį, jog šiai Vyriausybei turėtų būti lengviau tvarkytis jau vien todėl, kad ketvirtadalis šalies žmonių jau paskiepyti ar persirgę koronavirusu įgijo imunitetą.
Šiuose žodžiuose yra tiesos. Be to, būtų keista, jei opozicijos lyderis imtų girti iš jo valdžios vadžias perėmusią premjerę I.Šimonytę, juo labiau kad dabartiniai valdantieji iki šiol vainoja ankstesnę Vyriausybę aiškindami, kokią nepakeliamai sunkią naštą jie paveldėjo.
Galima sakyti, kad I.Šimonytė dabar gauna į kailį už tai, dėl ko buvo plakamas ir S.Skvernelis, – atidžiau pažvelgus netgi abiejų vyriausybių kovos su pandemija strategija ir taktika daug kuo panaši.
Kita vertus, būtų galima pritarti apžvalgininkams, sakantiems, kad Vyriausybei tenka rinktis tik tarp blogo ir dar blogesnio scenarijaus.
Politologas Š.Liekis atkreipė dėmesį, kad visuomenė priešiškai sutiko valdžios sprendimą pratęsti karantiną ir stiprinti judėjimo ribojimus per Velykų šventes.
Vyriausybė esą dėl to praras kažkiek populiarumo, kuris ir taip nėra aukštybėse, tačiau jai teko rinktis: atlaisvinti suvaržymus ir rizikuoti, kad pandemija taip įsisiautės, jog gal net tektų vėl viską užverti, išskyrus maisto parduotuves, ar tęsti karantiną su griežtesniais judėjimo suvaržymais ir, aišku, piktinti žmones.
Net ir nepaliaujamai galvojantiems apie populiarumo balus politikams turbūt naudingesnis pasirinkimas suerzinti visuomenę per šventes nei būti ilgai kalamiems prie kryžiaus, kad nesugebėjo suvaldyti pandemijos, ypač jei jos nauja banga nusineštų nemažai gyvybių.
Nuo Vyriausybės įžvalgumo priklausys, ar jos sprendimais nebus perlenkta lazda, ar pavyks pasiekti geriausią pusiausvyrą tarp rūpinimosi visuomenės saugumu ir drąsos pernelyg nesuvaržyti žmonių, kai tai nėra neišvengiama ir nesukelia pražūtingų pasekmių. Šiuo požiūriu galutinį pažymį Vyriausybei dar anksti rašyti.
Neabejotina, jog visuomenė labai pavargo nuo karantino, todėl didelę įtaką žmonių psichikos sveikatai daro valdančiųjų gebėjimas juos įtikinti, kad suvaržymai reikalingi ne valdžiai, o jiems patiems.
Ar tai pavyksta daryti? Akivaizdu, kad anaiptol ne visada ir kartais klumpama lygioje vietoje. Kiek aistrų sukėlė vien žinia, kad į sutuoktinio artimo giminaičio laidotuves kitoje savivaldybėje nebus leidžiama kartu vykti žentui ar marčiai.
Kai socialiniuose tinkluose jau buvo į valias išsityčiota iš valdžios kvailumo ir sprendimų absurdiškumo, policija paskelbė, kad nevers į sutuoktinio artimojo laidotuves vykstančių žentų ar marčių apsigręžti ir važiuoti namo. Pažadėjo laikytis protingumo kriterijų.
Tačiau protingas tas, kas remiasi protu, nelaukdamas, kol bus iškeiktas už kvailumą.
Žmonės pasigenda valdžios sprendimų logikos ne vienu atveju, tarkime, daug kam sunku suprasti, kodėl skristi į Maldyvus nėra uždrausta, o aplankyti tėvų gretimoje savivaldybėje neleidžiama.
Tokie nesėkmingo bendravimo su visuomene pavyzdžiai dėl ilgalaikio varginančio karantino įgyja daugiau reikšmės, nei būtų verti įprastomis gyvenimo sąlygomis. Tai provokuoja žmones nepaisyti valdžios draudimų, o tuomet šios priemonės tampa neveiksmingos.
Šiaip Lietuvos visuomenė per karantiną pasirodė esanti gana kantri, mūsų šalyje nebuvo tokių pasipiktinusių suvaržymais jaunimo riaušių, pavyzdžiui, kaip Prancūzijoje.
Vis dėlto, anot psichologo P.Skruibio, dalis žmonių nesilaikys ribojimų, kai jie truks labai ilgai, todėl Vyriausybei reikėtų atsirinkti tik veiksmingiausius draudimus, ieškoti būdų, kaip būtų galima leisti vieną ar kitą veiklą pritaikius efektyvias saugumo priemones.
Beje, pagaliau prabilta, kad netrukus gali būti atvertos visos parduotuvės.
Visuomenei svarbus ir solidarumo jausmas. Blogas pavyzdys, kai išsigandę neva pavojingų reakcijų į „AstraZeneca“ vakciną skiepytis atsisakė daugybė vyresnio amžiaus žmonių. Tada jaunimas, kuriam koronavirusas kelia mažesnį pavojų, irgi sako: kodėl mes turime save varžyti, nors nebijome užsikrėsti, kai vyresnieji nesiskiepija?
Vyriausybei dabar svarbiausia nedaryti klaidų priimant nemotyvuotus, nepagrįstus sprendimus, o kiekvieną atsargų žingsnį suvaldant pandemiją reikia gerai išaiškinti žmonėms, kad jie patikėtų: taip turime elgtis dėl mūsų pačių saugumo.
