Šią savaitę atšaukti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių. Pats sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys paskelbė, kad tokie ribojimai išsisėmė.
Negana to, ministras pareiškė, kad nuo šiol apskritai keisis esminiai pandemijos valdymo akcentai ir strateginė veiksmų kryptis, – nuo agresyvių ribojimų bus koncentruojamasi į tris veikimo kryptis – testavimą, vakcinavimą ir iniciatyvos bei pasitikėjimo pačiai visuomenei perdavimą.
Tokius pareiškimus galima vertinti kaip valdžios žinią, kad ji taikosi prie naujos realybės ir keičia strategiją, jau esą atlikusią savo misiją, į kitą.
Bet daugelis šiuose pareiškimuose įžvelgė valdžios pripažinimą, kad iki šiol vykdyta pandemijos valdymo bei karantino politika buvo neveiksminga, ar net kapituliaciją prieš trečiąją bangą.
Kad ir kaip būtų, padėtis šiuose frontuose, švelniai tariant, yra kritiška, o kai kur net blogėja.
Apie smarkiai sumažėjusią testavimo apimtį ir intensyvumą, kurių priežasčių valdžia nesugeba suprantamai paaiškinti, kalbama jau seniai.
Tiesa, pastaruoju metu čia padėtis lyg ir ima gerėti, matyt, tuo bent iš dalies galima aiškinti augančius užsikrėtimų skaičius. Bet viena pagrindinių to priežasčių yra mažėjanti visuomenės savikontrolė, sąmoningumas, solidarumas su valdžia, kurio ši tikisi ir šaukiasi.
Dabartinę padėtį lėmė ir tokie pastarojo meto skandalai, kaip vyšnia ant ilgai kepusio torto tapę muzikos apdovanojimai M.A.M.A., pačios valdžios blaškymasis ir trypčiojimas.
Juk po to skandalo net valdančiosios daugumos atstovai prapliupo garsiai konstatuoti, kad Vyriausybė atsidūrė kryžkelėje, kurioje turi nedelsdama rinktis: ar maksimaliai užveržti visus varžtus gal net iki komendanto valandos, ar pagaliau ryžtingai imtis kokios nors lanksčios gyvenimo išlaisvinimo politikos.
Pastaruoju metu valdantieji lyg ir buvo pradėję siųsti signalus, kad tuoj tuoj pasuks antruoju keliu. Suprantama – visi, o pirmiausia pati valdžia, trečiojo – ir totalinio – karantino mirtinai bijo.
Bet judėjimo tarp savivaldybių panaikinimas kol kas liko bene didžiausiu iš žadėtų atlaisvinimų.
Savo stabčiojimą ir nuolatinį žadėtų ryžtingesnių sprendimų atidėliojimą Vyriausybė teisina tais pačiais lyg ant mielių augančiais pandemijos rodikliais.
Natūralu, kad dėl to auga įtampa ir valdančiojoje koalicijoje.
Greitesnio ir ryžtingesnio atlaisvinimo siekianti Laisvės partija, kuri šią savaitę ant savo frakcijos kilimėlio išsikvietė A.Dulkį, toliau ragina kuo greičiau įvesti vadinamąjį imuniteto pasą.
Bet konservatoriai ir Vyriausybės viršūnėlės į šiuos raginimus toliau reaguoja pabrėžtinai šaltai, nukeldami tokią galimybę bent keliems mėnesiams.
Tačiau bene griežčiausiai prieš tai stojo koalicijos partnerių, kartu pagrindinių „laisviečių“ konkurentų liberalų lyderė Seimo vadovė V.Čmilytė-Nielsen.
Politikė pareiškė, kad nors iš principo nėra prieš tokį pasą į laisvesnį gyvenimą skiepytiems, persirgusiems ar nuolat intensyviai testuojamiems piliečiams, jis kol kas būtų ir neefektyvus, ir neteisingai bei pavojingai dalytų visuomenę į labiau ir mažiau privilegijuotas grupes.
O kaipgi dėl vakcinacijos, apie kurią, kaip svarbiausią kovos su pandemija priemonę, dabar kalba visi, kas gali, net į agitavimo už skiepijimąsi kampaniją asmeniškai įsitraukę dabartinis ir kadencijas baigę prezidentai?
Ši Pandoros skrynia, kurią savo sprendimu į prioritetinių grupių viršų pakelti Seimo ir Vyriausybės politikus pravėrė ministras A.Dulkys, pastaruoju metu, regis, atsivėrė iki galo.
Vieni piktinasi tuo, kad prie švirkšto jau prišoko, pavyzdžiui, aukštųjų mokyklų dėstytojai, nors iki pat mokslo metų pabaigos jie dirbs nuotoliniu būdu.
Žmonių nuostabos ir pasipiktinimo audrą taip pat sukėlė kai kurių socialinių tinklų įžymybių, kurios pačios spėliojo apie savo sėkmės priežastis, savigyra gavus pirmą skiepą.
Daugelis piktinasi, jog apskritai nebeaišku, ko reikia, kad atsidurtum prioritetinės eilės priekyje.
Apstu atvejų, kai žmonėms pavyko užsiregistruoti ir gauti skiepą tiesiog nusprendus pabandyti laimę.
Tuo metu prezidentas G.Nausėda skambino varpais, kad mūsų šalis itin vėluoja skiepydama būtent svarbiausią grupę – senjorus.
Bene ryškiausias vakcinavimo vaizdelio štrichas – trečiadienį, Vyriausybės posėdžio dieną, prie jos pastato įvykęs policijos pareigūnų protestas.
Policininkai piktinosi, kad valdžia neskuba prioriteto tvarka paskiepyti netgi tų tvarkos sergėtojų, kurie tiesiogiai dirbo pirmosiose karantino užtikrinimo gretose.
Vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė, aišku, užstojo policininkus, tačiau sveikatos apsaugos strategas A.Dulkys viešai atsikirto ėmęs klausinėti pareigūnų, ar jie laiko save pranašesniais už, pavyzdžiui, eilėje taip pat laukiančius onkologinius ligonius.
Policininkai savo ruožtu pagrįstai pasipiktino tokiu priešinimu ir ciniška manipuliacija. Bet galiausiai paaiškėjo, kad protesto akcija padėjo, – šią savaitę buvo paskiepyta daugiau kaip 2 tūkstančiai pareigūnų.
Stebint visa tai nelabai įtikinamai atrodo valdžios pasidrąsinimai, kad prisivežus pakankamai vakcinų dozių, o vasaros pradžioje pradėjus masinį skiepijimą viskas daugiau ar mažiau turėtų susitvarkyti.
