Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys „Žinių radijo“ laidoje teigė, kad gyventojus vis dar veikia baimė ir karantino reikalavimų jie laikosi – tai rodo sumažėję srautai į medicinos įstaigas, pas psichinės sveikatos specialistus. Tuo metu komunikacijos specialistas Aidas Puklevičius teigė, kad daliai žmonių būdinga fatališka nuotaika – pavargę nuo ribojimų jie jaučiasi dalyvaujantys loterijoje, kurioje tikimybė likti sveikam – nemaža.
Veikia baimė
Seimo narys, psichiatras L.Slušnys laidos metu teigė, kad žmonės laikosi karantino reikalavimų – tai, anot jo, įrodo sumažėjęs besikreipiančiųjų į psichologus srautas.
„Nustebino kolegų pasakytas faktas, kad nepaisant to, jog yra palikta galimybė, sumažėjo srautas žmonių, besikreipiančių į specialistus – tas srautas, kuris buvo iki karantino, pas visus buvo daug didesnis negu yra dabar.
Tai rodo, kad žmonės karantino reikalavimų, ko gero, laikosi. Panašu, kad jie patys, suvokdami, kad gali būti grėsmė išėjus, laikosi šių standartų, ir net psichologų darbo atlaisvinimas, sakant, „Eik, jei nori, registruokis, galėsi gauti pagalbą“ neveikia, žmonės bijo užsikrėsti koronavirusu, laukia to laiko, kada bus saugiau, kada tų atvejų bus mažiau“, – kalbėjo L.Slušnys.
Anot jo, tokia pati situacija matoma ir su medikų konsultacijomis: „Vietų medicinoje šiandien yra, bet žmonės nevažiuoja į konsultacijas“.
Pasak parlamentaro, šiuo atveju galimai suveikia mitas, kad medicinos įstaigose galima lengvai užsikrėsti koronavirusu. L.Slušnio teigimu, medicinos įstaigos turi itin aukštus infekcijų valdymo standartus, patalpų priežiūra ir iki pandemijos buvo aukštame lygyje.
Dvejopos nuotaikos
Komunikacijos ekspertas A.Puklevičius laidos metu teigė manantis, kad didžioji dalis, 50 proc. + 1 šalies gyventojų, laikosi karantino reikalavimų – nesibūriuoja, dėvi apsaugines veido kaukes, laikosi saugių atstumų.
Anot A.Puklevičiaus, tai priklauso nuo žmonių gyvenamosios vietos – didžiųjų miestų gyventojai, tikėtina, daugiau skaito apie koronavirusą, tačiau karantino taisyklių laikymasis priklauso ir nuo to, ar jų šeimos nariai, pažįstami asmenys buvo susirgę sunkiomis koronaviruso formomis.
„Žinodamas, kaip elgiamasi daugumoje įmonių, su kuriomis dirbame, matau, kad ten yra laikomasi, galvojama, kad geriau palūkėti, turėti kantrybės negu per anksti atsipalaiduoti.
Kitai visuomenės daliai, ir tai natūralu, kad metus išbūti toje pačioje baimės būsenoje, kokioje atsidūrėme praeitą pavasarį, yra labai sudėtinga, todėl dabar dalis žmonių pereina į šiek tiek fatalistinę nuotaiką“, – kalbėjo komunikacijos specialistas.
Anot jo, dalis žmonių tai mato kaip loteriją: kad iš tūkstančio žmonių galimai susirgs 100, iš 100 dešimt žmonių susirgs su komplikacijomis, iš dešimties vienas mirs.
„Bet 99 prieš 1 – visai neblogi šansai, kodėl gi nepažaidus, juolab, kad esi pavargęs nuo to, nori pradėti gyventi, kaip gyvenai anksčiau ir nebegalvoti apie tą virusą. Žodžiu, vyrauja dvejopos nuotaikos“, – kalbėjo A.Puklevičius.
Svarbiausias kriterijus
Seimo Sveikatos komiteto narys L.Slušnys pabrėžia – priimdama sprendimus tiek dėl karantino priemonių griežtinimo, tiek dėl atlaisvinimo, Vyriausybė pirmiausia žiūri į mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius.
Pastaruoju metu Lietuvoje kiekvieną dieną fiksuojama vidutiniškai dešimt mirusiųjų nuo koronaviruso – tai yra apie 300 žmonių per mėnesį.
„Pasakysiu labai banaliai: mums nerūpėtų net 5 tūkst. atvejų kasdien, jeigu iš tų žmonių 10 proc. nepatektų į ligonines, į reanimacijas.
Jei visi užsikrėtusieji prasirgtų namuose, lengva forma, su pakilusia 38 laipsnių temperatūra ir po trijų dienų, išgėrę vaistų nuo karščiavimo, pasveiktų, patikėkite, nė vienam iš politikų nesinorėtų skelbti jokio karantino“, – akcentavo L.Slušnys.
Anot jo, jeigu nebūtų koronaviruso mirčių, nebūtų užpildytos reanimacijos lovos, niekas dėl pandemijos taip nesijaudintų – sveikatos sistema veiktų, o sirgti – normalu.
„Mes nerimaujame dėl mirčių ir dėl to, kai ateina etapai, kada nėra vietų, nėra galimybių padėti žmogui – negalime pastatyti kokio nors eutanazijos meistro ir pasakyti jam: „Dabar, brolau, išrink, kuris iš šių trijų žmonių turės gyventi, nes yra tik viena vieta gydymui. Tai yra mūsų didžiausia dilema“, – kalbėjo L.Slušnys.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau teigė, kad svarstydama apie karantino griežtinimą Vyriausybė vertintų ligoninių užimtumą ir tai, kas vyksta aplink Lietuvą.
Anot A.Puklevičiaus, pagrindinė problema, kad pandemijos atžvilgiu nėra geros strategijos, kurią bet kuri Vyriausybė bet kurioje valstybėje galėtų priimti.
„Jei vienoje srityje daugiau pasisaugai, tai turėsi susitaikyti su didesniais praradimais kitoje srityje. Ekonomika, sveikata, visuomenės psichologinė būsena – daug dėmenų, juos sunku išdėlioti ir pasverti“, – kalbėjo A.Puklevičius.
Anot jo, orientavimasis į norą išvengti sveikatos apsaugos sistemos kolapso yra lengviausiai pamatuojamas, lengviausiai matomas ir logiškas.
Skačius išlieka panašus
Tuo metu policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis laidos metu teigė, jog vien iš statistinių duomenų tvirtinti, ar visuomenė laikosi karantino, neišeina – reikia vertinti visumą.
„Statistika kažkiek priklauso nuo pačių pareigūnų požiūrio. Šis savaitgalis buvo labiau prevencinė pareigūnų veikla, nebuvo tikslo surašyti kuo daugiau protokolų – norint jų surašyti, galima labai daug jų prirašyti išėjus į tą pačią J.Basanavičiaus gatvę arba Vingio parką, bet ne toks tikslas buvo.
Tikslas buvo priminti žmonėms, įspėti juos, atkreipti jų dėmesį, išsklaidyti minias, kiek tai įmanoma, nors tai irgi pakankamai sudėtinga – ypač sekmadienį matėme tiek Vilniaus viešose vietose, tiek pajūryje, tiek kurortiniuose miestuose, kad į lauką išėjo minios žmonių“ – kalbėjo R.Matonis.
Anot jo, savaitgalį surašyti 335 protokolai už įvairius pažeidimus, didžioji dalis – 304, surašyti už daugiau nei vieno namų ūkio kontaktus: būriavimąsi, didelų asmenų grupių kontaktus.
„Lyginant su paprastomis darbo dienomis, tai yra daug – dvigubai daugiau negu paprastą dieną surašoma protokolų. Tačiau lyginant su praėjusiu savaitgaliu tas skaičius yra panašus“, – kalbėjo R.Matonis.
