Pasak ekspremjero, blogesnės, kvailesnės ir bejėgiškesnės Vyriausybės Lietuvoje dar nėra buvę, o tiek premjerė Ingrida Šimonytė, tiek visi ministrai – tai ne tik tuščiai skambantis, bet dar ir kiauras surūdijęs puodas.
Kritikuodami valdžią stengiasi neatsilikti ir kiti. Antai kandidatė į niekaip iš krizės neišplaukiančios Socialdemokratų partijos lyderio sostą europarlamentarė V.Blinkevičiūtė supliekė valdančiuosius ne mažiau brutaliu tonu nei ekspremjeras. Tokiu, kokiu ši Briuselio užuovėjoje išlepusi politikė apskritai niekuomet nekalbėjo.
Opozicijos atstovų žodžiuose iš tiesų yra tiesos grūdų, ypač kai jie sako, kad „ministrų apskritai nėra“. Juk net vienas valdančiosios daugumos veikėjų, Liberalų sąjūdžio patriarchas E.Gentvilas neseniai sakė, kad nežino, koks sveikatos apsaugos ministras yra A.Dulkys. Mat pastarasis, nors yra matomiausias dėl pandemijos, prezidento nuolatinės kritikos ir premjerės globos, visiškai nežinomas kaip sveikatos apsaugos strategas.
Panašiai galima pasakyti apie kitą šiuo metu kertinę figūrą Vyriausybėje – vidaus reikalų ministrę A.Bilotaitę. Kol kas visiškai neaišku, kokia ji vidaus reikalų sistemos vadovė, o ne vien užkardų prižiūrėtoja.
Ką kalbėti apie kitus Vyriausybės narius. Kažin ar bent dešimt iš šimto apklaustų piliečių pasakytų, jog, pavyzdžiui, žemės ūkiui diriguoja K.Navickas, o susisiekimo sektoriui – M.Skuodis. Mat arba jų veikla beveik nematoma, arba jie taip kruopščiai karantinavosi ir izoliavosi, kad dabar nebesuranda net patys savęs.
Gal padėtis pasikeis, jei gyvenimas sugrįš į ikipandemines vėžes? Bet nežinia, ar tai įvyks iki kadencijos pabaigos.
Kita vertus, daugumai tų ministrų toks neregimas būvis gali išeiti į naudą. Juk tyla kartais būna gera byla net politikoje.