Brangiausia vertybė
Vienas projekto iniciatorių, valstietis Tomas Tomilinas antradienį Seime kalbėjo, kad pasiskiepijus „AstraZeneca“ vakcina buvo jaučiamas reikšmingas šalutinis poveikis, dėl kurio dirbti kitą dieną buvo neįmanoma.
Be to, parlamentaro teigimu, įtvirtintas laisvadienis po skiepo COVID-19 vakcina tuo pačiu būtų ir paskata skiepytis.
„Dirbti po „AstraZeneca“ – neįmanoma. Tai yra faktas. Dėl to reikia su žmonėmis kalbėti atvirai – tai yra normalus poveikis, nieko baisaus tavo sveikatai neatsitinka, tačiau dirbti neįmanoma.
Todėl būtų logiška, kad pandemijos metu turėtume tokį paskatinimą visiems masiškai ateiti skiepytis. Kartais galbūt kažkam to poilsio visai nereikia, nes jokio poveikio nėra, tačiau tai veiktų kaip tam tikras paskatinimas, tam tikra padėka“, – kalbėjo T.Tomilinas.
Parlamentaras teigė, jog turime pasverti, kas yra svarbiau – trumpalaikiai ekonominiai nuostoliai ar nauda, kylanti iš kolektyvinio imuniteto. „Šiandien mūsų tikslas yra kuo greičiau paskiepyti kuo daugiau žmonių – tikslas nėra taupyti vieną ar kitą milijoną, tikslas – įgauti kolektyvinį imunitetą“, – pabrėžė jis.
Laisvadienis būtų taikomas pasiskiepijusiems ne tik „AstraZeneca“, bet ir visomis kitomis COVID-19 vakcinomis.
Anot LVŽS frakcijos nario, laisvadienis kaip skatinamoji skiepijimosi priemonė jau išbandyta tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio valstybėse. T.Tomilino teigimu, Lietuvoje laisvadienis buvo taikytas siekiant paskatinti kraujo donorystę.
„Laisva diena, ar laikas apskritai, šiuolaikiniam žmogui yra brangiausia vertybė – nei kokia dovana, nei čekis nepadės. Tačiau laisvas laikas, kada gali išgyventi tą natūralų imuniteto susiformavimą – karčiavimą, drebulį tam tikrą trumpą laiką, arba šalutinių pojūčių nejaučiantys gali šį laiką išnaudoti kokių nors reikalų tvarkymui. Tai būtų paskatinimas, motyvacija“, – įvardijo T.Tomilinas.
Antradienį registruotas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisa. T.Tomilino teigimu, dabar bus laukiama Teisės departamento išvados, kalbamasi su kitomis Seimo frakcijomis dėl šio projekto palaikymo.
„Šiandien tas pasiūlymas yra užregistruotas. Kalbėjome tik su Seimo nariais, kurie gavo skiepą, girdėjau jų pasakojimus ir reakcijas, todėl tikiuosi, kad bus daug palaikančių.
Tačiau tik pradedame tą diskusiją, manau, kad ji užtruks savaitę. Jeigu tokio pasiūlymo iš tiesų reikės, galima būtų skubos tvarka per kelias dienas jį priimti“, – paaiškino T.Tomilinas.
„Normaliomis sąlygomis jokiu būdu tokių dalykų nereikia, nes įmonės gali tartis su darbuotojais, yra laiko rezervai. Šiandien mes laiko neturime“, – pridūrė jis.
Gali būti svarstoma
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį teigė, kad „skiepadienio“ idėja galėtų būti svarstoma.
„Galima įvairias idėjas svarstyti. Yra, matyt, žmonių, kuriems skiepas sukelia šiokių tokių sveikatos pojūčių. Man, tarkime, nieko nesukėlė, aš ir be „skiepadienio“ galėjau kitą dieną puikiausiai dirbti, kitiems žmonėms tikrai tų poveikių buvo didesnių.
Galime pasvarstyti ir tokias idėjas, jei tik padės“, – pasiūlymą įvertino I.Šimonytė.
Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad toks siūlymas yra perteklinis.
„Man atrodo, kad siūlymas vis tik yra perteklinis, nes šiandien apie skiepus kalbame daug, žmonės yra skatinami skiepytis. Man rodos, kad kiekvienas atsakingas žmogus, kuris tik turi galimybę pasiskiepyti, tą ir daro – papildomų priemonių, nežinau, ar reikia“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Įvertino ir ekonomistas
Tuo metu ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė abejojantis, ar „skiepadienis“ būtų veiksminga priemonė siekiant motyvuoti skeptiškai vakcinų atžvilgiu nusiteikusius žmones. Jis pažymi, kad ši paskata niekaip neprisidėtų prie vyresnio amžiaus žmonių raginimo skiepytis.
„Manau, kad apie poveikį ekonomikai neverta per daug kalbėti, nors tai turbūt daugeliui gyventojų būtų viena papildoma atostogų diena. Vienaip ar kitaip didžioji dalis dirbančių asmenų planuoja pasiskiepyti, ir jie pasiskiepys. (...) Didžioji dalis aiškiai supranta, kad tokiu būdu jie gali apsisaugoti tiek asmeniškai, tiek padėti visuomenei išsilaisvinti iš pandemijos ir karantino“, – Eltai sakė jis.
N. Mačiulio teigimu, papildomas laisvadienis vargiai taptų paskata nenorintiems skiepytis žmonėms galiausiai pasiryžti vakcinuotis.
„Esminis klausimas turbūt yra, ar tokio pobūdžio paskata būtų pakankama, kad labiausiai skeptiškai skiepų atžvilgiu nusiteikusi visuomenės dalis persigalvotų ir dėl vienos papildomos laisvos nuo darbo dienos sutiktų skiepytis.
Turbūt kiekvienas sau galime atsakyti, kad kažin, ar tie didieji skeptikai, kurie bijo skiepų, kurie nemano, kad jie yra naudingi, kurie galvoja, kad šalutiniai efektai yra pernelyg dideli ir žalingi, ar jiems vienas papildomas laisvadienis per metus galėtų padėti apsispręsti šiuo klausimu. Tai nebūtų kritinis veiksnys, kuris galėtų pakeisti tos visuomenės dalies nuomonę“, – akcentavo jis.
Anot ekonomisto, tokios mažos finansinės dovanos yra pernelyg mažą reikšmę turintis veiksnys visuomenės nuomonei keisti.
„Galbūt reikėtų kitais būdais padėti gyventojams suprasti, kad skiepydamiesi nuo šios pavojingos ligos jie gali padėti sau ir kitiems. Bet tokios mažos finansinės dovanos kažin, ar gali būti lemiamas veiksnys“, – akcentavo jis.
Negana to, N. Mačiulis pažymėjo, kad „skiepadieniai“ niekaip nepaveiktų pensinio amžiaus visuomenės dalies, kurioje itin daug abejojančių skiepų saugumu ir veiksmingumu.
Numatytos trys paros
Pagal LVŽS frakcijos siūlomą projektą, darbdavys, darbuotojo prašymu, per tris paras po skiepo nuo užkrečiamosios pandemiją sukėlusios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ir (ar) karantinas, privalo suteikti darbuotojui vieną laisvą dieną, sumokėdamas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
Laisva diena po skiepo negali būti suteikiama Darbo kodekso 128 straipsnyje numatytų kasmetinių atostogų sąskaita.
Pasak valstiečių, vadinamasis „skiepadienis“ priklausytų visiems pasiskiepijusiems, nepaisant to, kokią vakciną gavo ir ar pasireiškė kokių nors šalutinių poveikių. Jis būtų reglamentuotas panašiai, kaip šiuo metu įprasti mamadieniai ir tėvadieniai bei apmokamas darbdavio lėšomis.
Pagal dabar galiojančią tvarką prastai po skiepo besijaučiantis žmogus gali bendrąja tvarka kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti nedarbingumą dėl karščiavimo ar kitų simptomų, tačiau, projekto iniciatyvinės grupės manymu, pradedant masinę vakcinaciją tokia tvarka labai apkrauna šeimos gydytojus, didina biurokratinę naštą sveikatos apsaugos sistemai.
Įstatymo pataisas įregistravo Seimo nariai Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis, Giedrius Surplys, Jonas Jarutis, Aurelijus Veryga, Laima Nagienė, Lukas Savickas.
