„Mūsų šalies pareigūnai nesunkiai galėtų kasdien išgelbėti dešimtis Lietuvos ir Europos Sąjungos piliečių nuo užsikrėtimo pavojinguoju virusu, jei imtųsi iniciatyvos siūlyti keisti netinkamą vadovų įsakymą“, – įsitikinęs Stasys.
Žemina šalies prestižą?
Su naujienų portalu lrytas.lt susisiekęs Stasys pasakojo, jog šiuo metu Vilniaus oro uoste priešais pasienio policijos kontrolę dirba tik vieni automatiniai pasienio patikros varteliai iš šešių įrengtų, o QR kodą ir COVID-19 testus tikrina tik vienas pasienio darbuotojas. Anksčiau šie dokumentai buvo tikrinami jau praėjus pasienio kontrolę – tai darė keli Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovai.
„Kovo 27 d. vakare grįžau į Vilnių lėktuvu iš Kijevo, ir nuskubėjęs prie pasienio kontrolės posto supratau, kad Vilniaus oro uoste įvesta nauja keleivių įleidimo į Lietuvos valstybės teritoriją tvarka.
Prieš pasienio policijos kontrolę dirba tik vieni pasų skenavimo vartai iš šešių ten įrengtų, ir tie patys būdavo įjungiami su ilgomis pertraukomis. Grįžusiems iš užsienio ES ir Lietuvos piliečiams teko susigrūsti ankštoje patalpoje ir laukti. Susidarė didelė eilė, kurios nebuvo dar prieš mėnesį.
QR kodą ir testavimo dėl COVID-19 dokumentus tikrino tik viena pasienio policijos darbuotoja. Vasarį dokumentai ir QR kodas buvo tikrinami jau praėjus pasienio policijos kontrolę, tai darė keli NVSC atstovai“, – aiškino Stasys.
„Mano įsitikinimu, tokia tvarka negali tęstis, nes prieš pasienio policijos postą susidariusi eilė gaišina atvykusių Lietuvos ir ES piliečių laiką, kelia psichologinę įtampą, diskredituoja šalį tiek Lietuvos, tiek užsienio piliečių akyse“, – įsitikinęs jis.
Stasys jau kitą dieną kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją. Čia jam paaiškino, jog nuo kovo 19 d. būtent Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai yra įpareigoti tikrinti, ar atvykstantys į šalį yra užsiregistravę NVSC tinklalapyje kaip keliaujantys, ir yra gavę patvirtinimą – QR kodą, bei turi dokumentus dėl koronaviruso infekcijos diagnostinių tyrimų.
Teigiama, jog siekiant išvengti keleivių grūsties ir eilių iki pareigūnų darbo vietų bei suvaldyti keleivių srautus, pasų skenavimo vartų darbas šiuo metu yra ribojamas.
„Tačiau būtent penkių modernių, šiuolaikinių skenavimo vartų uždarymas Vilniaus oro uoste ir sukelia grūstį, kur keleiviai neturi galimybės laikytis saugaus atstumo vienas nuo kito ir patenka į didelės rizikos zoną užsikrėsti infekcinėmis ligomis.
Ši grūstis organizuota tik Lietuvos ir Europos Sąjungos piliečiams. Sunku patikėti, jog tuo siekiama žeminti Lietuvos valstybės prestižą ar sudaryti galimybę užsikrėsti pavojinga infekcija.
Siūlau sugrąžinti iki 2021 m. kovo 19 d. buvusią tvarką, kai QR kodą ir kitus reikiamus dokumentus Lietuvos ir ES piliečiams tikrino erdvioje patalpoje bent šeši specialistai (ne VSAT darbuotojai) jau praėjus pasų skenavimo vartus, ir tuo būdu sumažinti užsikrėtimo COVID-19 galimybę Vilniaus oro uoste, taupyti keleivių laiką ir nežeminti Lietuvos valstybinio prestižo“, – piktinosi Stasys.
Infrastruktūros problemos
VSAT atstovas Giedrius Mišutis portalui lrytas.lt paaiškino, jog tokiu būdu valdomi keleivių srautai yra ne veltui – taip siekiama užtikrinti jų saugumą. Anot jo, dėl patikros procedūrų paskutinis lėktuvo keleivis eilėje užtrukti gali iki valandos.
„Kai nusileidžia lėktuvas, kuriame yra iki 150 keleivių, ir jie visi vienu metu patraukia prie tikrinimo vietų, tai tam tikros eilės natūraliai susidaro. Čia kalbame apie išorės reisus, kurių keleivių dokumentai yra tikrinami“, – kalbėjo G.Mišutis.
Anot jo, vieno reiso paskutinis keleivis paprastai ilgiau kaip vienos valandos patikros eilėje neužtrunka.
G.Mišučio teigimu, dokumentų patikrai numatytos 5 darbo vietos – vadinamosios patikros būdelės, ir skenavimo vartai. Tačiau praėjęs pro skenavimo vartus keleivis vis tiek atsiranda prie pasieniečio darbo vietos, nes VSAT pareigūnas privalo fiziškai patikrinti ne tik asmens ir kelionės dokumentus, bet ir tai, ar teisingai suvesti piliečio duomenys į NVSC duomenų bazę – QR kodą, taip pat ir tai, ar keleivis turi neigiamą koronaviruso testą.
„Tad dar kelių vartelių atidarymas nieko neduotų, nes keleiviai vis tiek susigrūstų vienoje darbo vietoje – eilėje, kur fiziškai reikia patikrinti QR kodą ir testą.
Tai ne šiaip sugedę vartai ar taupoma elektra – tai yra natūralus darbo organizavimas šiomis karantino sąlygomis. Jei nebūtų karantino, veiktų visi šeši vartai, nereikėtų tikrinti QR kodų ir koronaviruso testų, tada per tuos šešis vartus ES piliečiai eitų ir išeitų į miestą“, – aiškino VSAT atstovas.
Pasak G.Mišučio, pasitaiko ir išskirtinių atvejų, kada nusileidžia du lėktuvo reisai vienu metu, tada laukimo laikas gali išaugti, tačiau tai – oro uosto infrastruktūros klausimas.
Tuo metu atsakydamas, kaip tokiomis sąlygomis užtikrinamas atvykusiųjų saugumas, G.Mišutis teigė, kad oro uosto patalpos yra tokios, kokios yra, ir su koronaviruso grėsme lygiai taip pat susiduria ir patys pasieniečiai, kasdien bendraujantys su daugybe keleivių – anot jo, jau yra koronavirusu susirgusių pasieniečių.
Tiesa, su kitokia tvarka susiduria užsakomųjų (čarterinių) reisų keleiviai – už jų QR kodų patikrą ir koronaviruso testų kontrolę atsako vežėjas, todėl šie keleiviai tokių problemų dėl vartų nepatiria.
Tuo metu Vidaus reikalų ministrės (VRM) patarėja komunikacijai Lina Laurinaitytė patikino, kad šiuo metu patikros procedūrų oro uostuose keisti neplanuojama.
Siekiant sumažinti naujų koronaviruso mutacijų plitimo riziką, sustiprinta visų į Lietuvą iš užsienio atvykstančių keleivių patikra patekimo į šalį vietose – oro uostuose ir jūrų uoste. Tai nustatyta valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu.
Pagal šį sprendimą atvykimo vietose įrengtuose kontrolės punktuose VSAT pareigūnų tikrinamos keleivių užpildytos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) nustatytos anketos, įvertinami keleivių turimi COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) tyrimų rezultatai ir jų atlikimo laikas. Anksčiau atvykstančių keleivių dokumentų kontrolę vykdė išimtinai tik NVSC specialistai.
