„(Birželio) pirmąją ar ne pirmąją – tikrai to pasakyti negaliu, stengsimės pasiekti to rezultato, kad ji tikrai prasidėtų nelabai dideliu skirtumu, nes neturi žmogus būti privilegijuotas pagal tai, kurioje savivaldybėje pasisekė deklaruoti gyvenamąją vietą“, – ketvirtadienį Seime į klausimą, ar pavyks masinę vakcinaciją pradėti birželio 1-ąją, atsakė premjerė.
Klausiama, ar gali būti, kad savivaldybėms skirtingu greičiu skiepijant prioritetines grupes, masinė vakcinacija irgi prasidės skirtingu laiku, Vyriausybės vadovė teigė, kad išlaikyti lygybę bus siekiama per vakcinų paskirstymą.
„Čia tikrai stengsimės išlaikyti skirstydami kiekius kiek įmanoma didesnį tolygumą“, – pažymėjo Vyriausybės vadovė.
Ji taip pat pažymėjo, kad didelė dalis artimiausiomis savaitėmis atvyksiančios vakcinos bus skirta revakcinacijai, o tai neleis paskubinti masinės vakcinacijos, nors gaunami preparatų kiekiai atrodys nemaži.
„Ne paslaptis ir tai, kad nemažas kiekis iš to, kas ateis artimiausiomis savaitėmis, bus skirtas tiesiog perskiepijimui, tai reiškia, kad plėtra nebus tokia didelė kaip gaunamų vakcinų kiekis. Jei Lietuva gauna puspenkto šimto tūkstančių vakcinų, tai revakcinacijai reikės atidėti daugiau nei tris šimtus tūkstančių, tai plėtrai likutis nebus toks didelis“, – sakė I. Šimonytė.
Lietuvoje šiuo metu nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepytas 594 tūkst. 331 žmogus, abiem – 227 tūkst. 754 žmonės.
Iš viso Lietuva yra gavusi 919 tūkst. 805 vakcinos dozes, 910 tūkst. 905 iš jų pristatytos į skiepijimo centrus. Juose iki šiol sunaudota 822 tūkst. 85 dozės. Kol kas nepanaudotos 97 tūkst. 720 vakcinų dozių.
Premjerė: labiausiai nerimą kelia ne naujų atvejų skaičius, o pilnėjančios ligoninės
Labiausiai nerimą keliantis rodiklis yra ne naujų koronaviruso atvejų skaičius, o pilnėjančios ligoninės, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Mane labai neramina ne atvejų skaičius, o kas klostosi ligoninėse, nes lovų skaičius pilnėja Vilnius ir Kauno apskrityse, spaudimas sveikatos sistemai didėja. Atvejų skaičius nėra pats labiausiai neraminantis rodiklis visų rodiklių puokštėje“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė premjerė.
Pasak jos, naujų atvejų skaičius laikosi stabilus, apie 1200 naujų atvejų per parą, ir skaičiai „nėra džiuginantys“, nes nemažėja, bet aukštą rodiklį lemia ir dideli testavimo mastai.
Vyriausybės ketvirtadienį paskelbta apžvalga rodo, kad Lietuvoje ir toliau auga dėl COVID-19 į ligonines guldomų žmonių skaičius, išskirtinai Vilniaus ir Kauno regionuose.
Vilniaus ir Alytaus COVID-19 klasteryje dabar užimtų gydymo ir reanimacijos lovų skaičius siekia gruodžio pradžios lygį, Kauno ir Marijampolės – lapkričio pradžios, o kituose klasteriuose pacientų skaičiai vis dar yra maži.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 1190 COVID-19 pacientų, 125 iš jų – reanimacijoje.
Vyriausybė taip pat skelbia, kad tuo pačiu metu didėja ir testavimo apimtys – per savaitę PGR, kaupinių PGR ir greitaisiais antigeno testais ištestuojama virš 140 tūkst. asmenų – beveik pusantro karto daugiau nei per trečiosios bangos piką žiemą.
Vakcinų pirkimas per Europos Komisiją turi privalumų
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad sprendimas vakcinas nuo COVID-19 įsigyti ne savarankiškai, o per Europos Komisiją (EK) turi nemažai privalumų.
Lietuvos Vyriausybės vadovės teigimu, Europos Sąjungoje ir Europos Komisijoje šiuo metu vyksta diskusijos, kaip toliau pirkti vakcinas.
„Manau, kad tai (pirkti per EK – BNS) gera mintis tuo požiūriu, kad mažoms valstybėms derybos su didelėmis farmacijos kompanijomis nebūtinai tokios lengvos, nes tiesiog eilėje kaip mažas užsakovas jos neturi šansų būti labai aukštai, nebent moka labai didelę kainą arba pasiūlo kokias nors specialias sąlygas kaip buvo Izraelio atveju, kai realiai tai buvo didelė duomenų surinkimo aikštelė“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė.
„Viena vertus, tarsi buvo privilegija gauti vakcinų, kita vertus, buvo įsipareigojimas duoti labai daug duomenų gamintojui, kad jis galėtų daryti tam tikra prasme ir bandymų išvadas iš didelio duomenų masyvo“, – tvirtino ji.
Premjerė taip pat priminė, kad veikiant per EK būdavo lengviau bendrauti su skiepų gamintojais ir pasiekti rezultatų, kad jų tiekimas smarkiai nesutriktų.
„Ne kartą ir per šį procesą, kai vienas ar kitas gamintojas nesilaikė terminų ar kažką nukėlinėjo, tą svertą per EK išlaikyti yra truputėlį lengviau negu dvišalėse derybose, kai derasi gana nedidelė šalis ir didelė kompanija“, – sakė I. Šimonytė.
Lietuvos Vyriausybė dar pernai nusprendė, kad su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis dalyvaus įsigyjant visas kuriamas COVID-19 vakcinas, dėl kurių derasi Europos Komisija. Taip siekta užsitikrinti, kad Lietuva turėtų pakankamą kiekį veiksmingų vakcinų.
