Lietuvos europarlamentarai svarstė, kad birželį planuojamas patvirtinti ES sertifikatas galimai sukėlė didesnius lūkesčius negu iš tiesų bus suteikiama galimybių. Klausimų EP nariams kilo ir dėl visose valstybėse narėse planuojamų taikyti vienodų COVID-19 taisyklių paso turėtojams.
Kaip atrodys dokumentas?
Europos liaudies partijos frakcijos narė Rasa Juknevičienė teigė, kad šio dokumento pagrindinis tikslas – kad ES kuo greičiau grįžtų prie laisvo judėjimo.
„Siekiama, kad žmonės vėl galėtų skraidyti lėktuvais, laisvai kirsti valstybių sienas, vykti atostogų į kitas šalis. Kai kurioms šalims labai svarbūs sezoniniai darbai, dėl kurių atvykdavo žmonės iš kitų šalių. Galvojama, kad sertifikatas turės būti pradėtas naudoti jau šią vasarą“, – kalbėjo R.Juknevičienė.
Numatomi trys sertifikato tipai: vakcinacija, neigiamas testas ir persirgimas. Sertifikatas bus nemokamas, skaitmeninis arba popieriniu pavidalu. Šis dokumentas visose ES šalyse turėtų pradėti veikti vienu metu.
„Kiekvienas pilietis turėtų gauti pažymėjimą nepriklausomai nuo vakcinos, svarbu, kad ji būtų registruota Europos vaistų agentūroje. Kitos vakcinos gali būti, valstybei pasirinkus, tačiau negalima priversti vienos ar kitos valstybės tvirtinti vakcinų“, – pabrėžė R.Juknevičienė.
Anot jos, šis dokumentas nebus naudojamas jokiems kitiems tikslams, išskyrus judėjimui tarp sienų.
Situacija – ne vienoda
Europos liaudies partijos frakcijos narys Liudas Mažylis teigė manantis, kad dėl ES „Žaliojo sertifikato“ sukelti per dideli gyventojų lūkesčiai – šis dokumentas tik palengvintų keliones, bet ne daugiau.
„Žvelgiu į šį instrumentą kaip į praktinį būdą sumažinti formalumus kertant valstybių sienas, bet ne daugiau. Manau, kad tai nei panacėja, nei pavojus. Jei mane kas nors ir neramina, tai europarlamentarų ir daugelio piliečių kiek nepagrįstai sukeliami lūkesčiai dėl šio „Žaliojo sertifikato“. Esą prasidės galimybė turistauti.
Mano požiūriu, garantuojama tik tai, kas pasakyta – tai, kas būna sudėta į lėktuvo pasą, kada eini pro vartus į lėktuvą, kuomet vienu priėjimu nuskaito, ar esi teisėtas keleivis. Lygiai taip pat dabar kilstelsi savo išmanųjį telefoną, kuriame bus suvesti trejopi duomenys – ar esi persirgęs, pasiskiepijęs arba turi testą, ir vienu priėjimu šie duomenys bus nuskaityti. Taip kelionė taps paprastesnė, bet ne ką daugiau“, – kalbėjo L.Mažylis.
Anot jo, tai aktualu ne tiek Lietuvai, kiek asmenims, kurių darbo vieta yra vienoje valstybėje, o gyvenamoji vieta – kitoje.
„Visiems kitiems keliautojams bus pripažįstama, kad, nepaisant to, iš kokios juodos zonos būtum atvykęs, net jei užkratas valstybėje, iš kurios tu atvykęs, labiau paplitęs, tau negalės būti taikomos griežtesnės sąlygos – sąlygos turės būti taikomos tokios pačios.
Tik drįsčiau kritiškai žiūrėti į tai, ar tų 27 valstybių situaciją galėsime laikyti vienoda. Ji nebus vienoda, ji priklausys nuo viruso, o ne nuo tų, kurie išduoda vienokius ar kitokius sertifikatus“, – svarstė L.Mažylis.
Ginčytinos vietos
EP frakcijos „Atnaujinkime Europą“ narys Petras Auštrevičius kalbėjo, jog grupė remia „Žaliąjį sertifikatą“, tačiau norėtų aiškesnių atsakymų. Anot jo, jei sprendimas dėl šio paso būtų priimtas, turėtų būti kuo mažiau trikdžių dėl jo veikimo iš atskirų valstybių.
P.Auštrevičius teigia, kad „Žaliojo sertifikato“ pasiūlymas, kaip jis dabar pateiktas, turi ginčytinų vietų.
„Lyg ir bendrai sutarta, tačiau ginčytinos vietos yra kelios. Pirmiausia, šis pasas vienaip ar kitaip galios 180 dienų – manoma, kad turi būti tam tikras vakcinavimo patikimumo periodas, nežinia, kaip ilgai tos vakcinos veiks. Vadinamasis „saulėlydžio kriterijus“ yra įdėtas – žmonės turi suprasti, kad vakcina ir pasas nėra piliečio pasas, kuris galiotų 10 metų. Tai yra labai trumpai galiojantis dokumentas“, – pabrėžė P.Auštrevičius.
Be to, anot P.Auštrevičiaus, nėra aišku dėl pilno pripažinimo kitose valstybėse.
„Labai aiškiai pasakyta, kad valstybės narės turės teisę ir su tuo „Galimybių pasu“ atvykusiems žmonėms iš kitos valstybės taikyti ir karantiną, ir izoliavimo, ir papildomo testo reikalavimus. Žinot, kai perskaitai tą dalyką, klausimas, ar tai iš tikrųjų „Žaliasis pasas“, ar tai tik fikcija?
Jeigu nebus pilno pasitikėjimo tarp valstybių narių, tai apie ką mes kalbame? Tada tai yra tiesiog dar vienas dokumentas, kuris galbūt visiškai neveiks kitoje valstybėje. Jei tokia teisė paliekama valstybėms narėms, gal ji iš esmės ir turi likti, jei kiltų staigūs protrūkiai, bet jei juo bus pasinaudota išplėstinai, tai žlugs visa sistema“, – kalbėjo P.Auštrevičius.
Be to, anot jo, kyla klausimas, ar testai bus valstybių apmokami ir kiek tokių testų piliečiai galės pasidaryti: vienos valstybės siūlo, kad būtų vienas testas per savaitę, kiti siūlo vieną testą per mėnesį. „Latvija, girdėjau, svarsto variantą vienas testas per metus“, – pastebėjo P.Auštrevičius.
Atskiri dokumentai
EP Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso narys Juozas Olekas teigė, jog nors „Žaliasis sertifikatas“ kuriamas dėl lengvesnio judėjimo Europoje, juo turėtų pasinaudoti ir šalys narės valstybės viduje.
J.Olekas teigia abejojantis nacionalinio „Galimybių paso“ kūrimo reikalingumu – esą jis mažai kuo skiriasi nuo ES „Žaliojo sertifikato“: „Vietoj to, kad leistų pinigus investuojant į savo „Galimybių pasą“, o paskui į europinį pasą, galbūt reikėtų apjungti pajėgumus ir paspartinti, bet tai būtų vienas dokumentas“.
„Kviesčiau Lietuvos Respublikos Vyriausybę aktyviau prisidėti prie europinio žaliojo paso, negu kurti dar vieną atskirą dokumentą, kur paskui ginčysimės, kuris geriau galioja“, – kalbėjo J.Olekas.
Tuo metu Europos liaudies partijos frakcijos narė Rasa Juknevičienė pabrėžė, kad šis pažymėjimas, kurį kuria ES nacionalinių valstybių viduje negalios.
„Tai ne Lietuvos, Latvijos ar Belgijos pasirinkimas, bet Europos Komisijos susitarimas. ES pažymėjimas yra tik laisvo sienų kirtimo pažymėjimas. O jeigu nacionalinės valstybės nori, jos gali savo nacionalinėje teisėje įtvirtinti savo viduje skirtus pažymėjimus, kurie galės būti skirti vaikščiojimui po parduotuves ar kitoms veikloms“, – pabrėžė R.Juknevičienė.
Kovo 17 d. Europos Komisija pasiūlė ES skaitmeninio žaliojo pažymėjimo idėją. Pasak Komisijos, šiame pažymėjime galėtų būti fiksuojami duomenys apie keliautojui atliktus COVID-19 skiepus, testus bei persirgimą šia liga.
Kovo 25 d. Europos Parlamentas nutarė nagrinėti šį siūlymą skubos tvarka. Balandžio 26–29 d. rengiamoje plenarinėje sesijoje europarlamentarai ketina balsuoti dėl pasiūlytų pakeitimų, taip pat dėl derybų su ES Taryba mandato. Manoma, kad ES „Žaliasis pasas“ galėtų atsirasti birželį.
