„Dažnai žmonėms užtenka supratimo ir jo dažnai yra net gerokai daugiau negu pas kai kuriuos politikus. Paprasti dalykai: žmonės tiesiogiai išrinko Lietuvos Respublikos prezidentą, žino Konstituciją, ką pagal savo įgaliojimus gali daryti prezidentus ir tuos įgaliojimus, jį išrinkdami, perduoda prezidentui.
Jei po to partiniai funkcionieriai bando šitą įgaliojimų žemėlapį perbraižyti – žmonėms tai neatrodo priimtina. Vertinu taip, kaip vertinu, žmonės pasakė savo nuomonę, dabar klausimas tik, ar mums užteks išminties į tą nuomonę įsiklausyti“, – kalbėjo G.Nausėda.
Naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikto tyrimo metu tūkstančio Lietuvos gyventojų buvo teiraujamasi, kas turėtų atstovauti šaliai EVT – Lietuvos vadovas G.Nausėda ar premjerė Ingrida Šimonytė. 56,1 proc. respondentų teigė, kad tą ir toliau turėtų daryti G. Nausėda, 18,6 proc. žmonių manė, kad šią atsakomybę turėtų perimti I. Šimonytė, o 25,3 proc. apklaustųjų teigė neturintys nuomonės.
Tuo metu vertindamas konservatorių inicijuotą rinkimų sistemos peržiūrą G.Nausėda teigė, kad susidaro įspūdis, jog TS-LKD bando susikurti sau palankią rinkimų sistemą.
„Pakeitimai yra būtent tokie, kokie būtų naudingi arba palankūs konkrečioms partijoms. Dar blogiau, kad įkaitu tampa mūsų svarbiausias dokumentas – Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Ir iš karto tiek pakeitimų vienu metu, juo labiau tokių pakeitimų, su kuriais nesutinka didžioji Lietuvos tautos dalis, kuri Konstituciją savo sprendimu ir priėmė, tai nėra priimtina, tai nėra teisingas kelias, juo labiau, kad turime daug problemų vidaus politikoje“, – kalbėjo G.Nausėda.
„Turėtume šiuo metu neerzinti visuomenės teikiant tokius kontroversiškus pasiūlymus“, – pridūrė jis.
Įvertino karantino laisvinimą
Tuo metu vertindamas Vyriausybės priimtus karantino laisvinimus, kada koronaviruso ligonių lovos sparčiai pildosi, G.Nausėda teigė pasisakantis už laipsnišką, labai atsargų atlaisvinimą.
„Aš manau, kad net ir įvedus griežtą karantiną, jei jo niekas nesilaiko, tai irgi nėra panacėja. Labai tikiu žmonių sąmoningumu ir net jei dabar atpalaidavome tam tikrus varžtus, jei žmonės laikytųsi tam tikrų saugumo priemonių, iš tikrųjų pasiekti susirgimų stabilizacijos būtų įmanoma – aš tuo tikiu.
Suprantu, kad visuomenė pervargo ir nori pokyčių, kita vertus, kitu žvilgsniu turime žiūrėti į tai, kas vyksta mūsų ligoninėse. Aš už laipsnišką, labai atsargų ir konkrečiomis prielaidomis grįstą atlaisvinimą“, – kalbėjo prezidentas.
Anot jo, dėl atlaisvintų judėjimo tarp savivaldybių ribojimų koronaviruso atvejų skaičius reikšmingai nepakilo. Prezidentas spėjo, kad tai nebebuvo efektyvi priemonė.
„Ypač paskutinėmis savaitėmis tų apribojimų mažai kas laikėsi, todėl jie tapo neefektyvus. Tai jei kažkas yra neefektyvu, laikyti tai vien todėl, kad diskredituotume galutinai tą apribojimą, nėra jokios prasmės“, – įvertino prezidentas.
Prezidentas dėl išsiunčiamų Rusijos diplomatų: turime kalbėti veiksmų kalba
Lietuvos sprendimas solidarizuojantis su Čekija išsiųsti du rusų diplomatus yra veiksmų kalbos išraiška, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Turime kalbėti veiksmų kalba, tai vienintelė kalba, kuria dar galima pamėginti paveikti režimą, kuris juda ne glaudesnio bendradarbiavimo, o saviizoliacijos linkme“, – penktadienį žurnalistams Plateliuose sakė prezidentas.
Pasak jo, išsiųsdama diplomatinius atstovus Lietuva pademonstravo solidarumą su sąjungininkėmis ir „tai buvo logiškas sprendimas“.
„(Vertinant) tai, kas pastaruoju metu vyksta, kokie veiksmai yra iš Rusijos pusės, vien išreikšti gilų susirūpinimą tikrai nepakanka, nes juo labiau kita pusė to gilaus mūsų susirūpinimo dažniausiai nesupranta“, – sakė prezidentas.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį pranešė, kad solidarizuodamasi su Čekija Lietuva išsiunčia du rusų diplomatus.
„Šiandien, balandžio 23 dieną, į Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos Federacijos Lietuvoje atstovas, jam buvo įteikta nota, skelbianti du Rusijos Federacijos darbuotojus už veiklą, nesuderinamą su diplomatų statusu, nepageidaujamais asmenis Lietuvoje, nurodant jiems išvykti iš Lietuvos per septynias dienas“, – pranešė ministras.
Praėjusią savaitę Čekijos vyriausybė, remdamasi žvalgybos ataskaita, pranešė, kad Rusijos karinės žvalgybos agentūra GRU 2014 metais jos teritorijoje surengė du sprogdinimus, iš kurių vienas pražudė du žmones ir padarė reikšmingos materialinės žalos.
Dėl to Čekija iš šalies išsiuntė 18 rusų diplomatų, kuriuos laiko slaptais agentais, o ketvirtadienį pranešė, jog Prahą turės palikti dar 63 Rusijos ambasados darbuotojai, kad joje liktų dirbti tiek asmenų, kiek čekai turi darbuotojų ambasadoje Maskvoje.
Šios šalies Vyriausybė taip pat paprašė partnerių solidarumo – iš ES ir NATO valstybių sostinių išsiųsti dalį Rusijos atstovybėse dirbančių galimų agentų.
Solidarumą su Čekija jau parodė Slovakija, ji nusprendė išsiųsti tris rusų diplomatus.
