Tačiau iš medikų sulaukusi vienintelio klausimo – ar serga COVID-19 – mergina taip ir liko stovėti už gydymo įstaigos durų, gavusi vienintelį patarimą – grįžti namo ir nusiraminti.
„Juokiausi ir verkiau vienu metu. Panašu, kad net gydytojai nebenori man padėti. Galvojau, gal tai ženklas, kad reikia viską pabaigti?“ – su naujienų portalu lrytas.lt istorija pasidalijo Simona.
Savo ruožtu pati gydymo įstaiga tvirtina, kad „visiškai nerealu nustatyti, ar iš tiesų įvyko toks faktas“, nes pacientė nebuvo užregistruota.
Tuo tarpu Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos pirmininkas Vaidotas Nikžentaitis konstatuoja – dėl tokių situacijų, kai gydymo įstaigos neatlieka savo darbo, skundų pandemijos metu vis daugėja.
Išgirdo tik klausimą, ar neserga koronavirusu
Beveik dešimtmetį su depresija ir nerimo sutrikimu kovojanti kaunietė Simona savo ligą sako spėjusi gerai pažinti. Ir nors per tiek metų išmoko ją kontroliuoti, pastarieji mėnesiai dėl karantino, užsisėdėjimo namuose, darbo praradimo bei nerimo dėl ateities tapo tikru iššūkiu.
Balandžio 8 dieną apie 18 val. slegiama sunkių suicidinių minčių mergina nusprendė kreiptis pagalbos. Paskambinusi savo psichiatrei, pas kurią gydėsi privačiai, ji papasakojo, kad galvoja apie savižudybę. Psichiatrė liepė nedelsiant važiuoti į artimiausią ligoninę.
Nors psichologinė būsena vairuoti jau buvo per sunki, kaunietė nusprendė iškart vykti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninę, esančią visai netoli jos namų. Pasiekusi ją mergina nuskubėjo tiesiai į priėmimo skyrių. Ant jo lauko durų kabėjo telefono numeris, kuriuo reikia paskambinti, nes pandemijos metu įeiti į vidų – draudžiama.
„Moteris, prisistačiusi daktare, pakėlė telefono ragelį ir paklausė, kas nutiko. Aš jai pasakiau, kad kovoju su stipriu depresijos epizodu ir man reikia pagalbos, nes suicidinės mintys sunkiai valdomos. Tuomet minėtoji moteris paklausė, ar sergu COVID-19.
Atsakiau, kad ne, todėl man buvo pasakyta, jog pagalbos suteikti negalima ir man nereikėtų blaškytis po Kauną, o tiesiog grįžti namo ir nusiraminti, nes jai pagal balsą atrodžiau „adekvati“. Eidama atgal link mašinos sutikau kitą moterį, kuri paklausė manęs, ar reikia pagalbos, nes ji gydytoja, einanti į savo pamainą.
Papasakojau jai savo situaciją ir ji taip pat paklausė, ar sergu COVID-19. Atsakius, kad ne, ji tik pasakė, jog padėti negalime, pasiūlė grįžti namo ir pailsėti“, – prisiminė Simona.
„Dabar dėl pagalbos reikia kovoti“
Grįžusi atgal į savo automobilį ji negalėjo nustoti juoktis ir verkti tuo pačiu metu. Šiek tiek nusiraminusi mergina parvažiavo namo ir puolė pati gydytis visais turimais vaistais nuo depresijos.
„Taip, grįžusi namo aš nusiraminau ir nenusižudžiau, todėl ligoninės atstovės iš dalies buvo teisios. Bet man reikėjo pagalbos, labai reikėjo ir vis dar reikia. Psichologinėmis ligomis sergantys žmonės sutiks su manimi, kad prašyti pagalbos yra be galo sunku. Ypač neramina viešas ligos įrašas, kuris gali užkirsti kelią daugybei darbo vietų ir galimybių. Todėl, jeigu yra prašoma pagalbos – jos reikia.
Depresijos ir kitų psichologinių ligų ignoravimas yra opi problema Lietuvoje. Man labai gaila žmonių, kurie niekada nepatyrę panikos atakų ar depresijos epizodo, bet dėl dabartinio psichologinio klimato jį jaučia.
Mums reikia pagalbos, bet ar gausime ją, jeigu nesergame koronavirusu? Panašu, kad dabar dėl pagalbos reikia kovoti“, – apgailestavo pašnekovė.
Psichiatrė patvirtino pasakotą istoriją
Simonos psichiatrė Zita (pavardė redakcijai žinoma, – aut.past.) portalui lrytas.lt patvirtino merginos pasakotą istoriją. Jos skambučio ji tikino sulaukusi vakare, po darbo valandų, o telefonu jai padėti negalėjusi, todėl nukreipė į artimiausią gydymo įstaigą.
„Ji paskambino vakare ir pasakė, kad turi minčių nusižudyti. Pasakiau, kad jau yra per vėlu, jog dar dirbtų kokia nors įstaiga, todėl geriausia kuo greičiau kreiptis į artimiausios ligoninės priėmimo skyrių. Tokiu atveju telefonu juk negalima padėti žmogui, bet, jeigu žmogus sako, kad yra minčių nusižudyti, žiūrime į tai rimtai“, – teigė psichiatrė.
Nors vertinti gydymo įstaigos reakcijos į pagalbos prašymą ji nenorėjo, tačiau pažymėjo nustebusi dėl tokio specialistų atsako.
Gydymo įstaigos atsakas: „Visiškai nerealu nustatyti, ar iš tiesų įvyko toks faktas“
Savo ruožtu LSMU Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas portalui lrytas.lt pateiktame atsakyme nurodė, kad „visiškai nerealu nustatyti, ar iš tiesų įvyko toks faktas“, nes pacientė nebuvo užregistruota, taip pat yra nežinoma, su kokiu asmeniu ji galėjo bendrauti:
„Pagal jūsų klausimuose pateiktas abstrakčias aplinkybes visiškai nerealu nustatyti, ar iš tiesų įvyko toks faktas, apie kurį minite laiške, prašydama pakomentuoti prieš nemažą laiko atkarpą neva vykusį anoniminės pacientės pokalbį su nežinomu personalo darbuotoju.
Taip pat lieka neaišku, kodėl minimas skaitytoją konsultavęs psichiatras galėjo pasiūlyti vykti į „artimiausią ligoninę“, kai turime S.Dariaus ir S.Girėno g. esančią LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos kliniką. Ten Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje priimami visi pacientai.
Niekas iš medicininio personalo neuždavinėja jūsų paklausime minimų klausimų, jau nekalbant apie teiginius, esą „niekas negali padėti“. Visus pacientus apžiūri gydytojas, kuris nusprendžia, ar yra būtina stacionari pagalba. Jei taip, pacientams atliekamas COVID-19 testas. Laukiant rezultato pacientai guldomi į specialias palatas.
Tuo metu teikiamos visos reikalingos medicininės paslaugos. Jei testo rezultatas teigiamas, pacientai toliau gydomi padalinyje, skirtame specialiai psichiatrijos srities ligoniams, kurie serga COVID-19, jei neigiamas – įprastuose skyriuose. Taigi bet kuriuo atveju pacientams suteikiame pagalbą ir gydymą nepriklausomai nuo to, ar jie serga, ar neserga COVID-19.“
Tiesa, portalas lrytas.lt gydymo įstaigai buvo pateikęs tikslią skambučio gydymo įstaigai datą, konkretų laiką bei telefono numerį, kuriuo, atėjusi prie ligoninės durų, skambino pašnekovė. Mergina teigė, kad su ja kalbėjusi gydymo įstaigos atstovė pokalbio metu neprisistatė.
Specialistas: klausimų kyla, tačiau turėjo suveikti žmogiškasis faktorius
Situaciją įvertino ir Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos pirmininkas V.Nikžentaitis. Jo teigimu, gydymo įstaiga tokiu atveju pagal numatytą tvarką prašo, kad asmuo pateiktų psichiatro išrašytą siuntimą arba gali paprašyti kviestis greitąją pagalbą, nes karantino metu į gydymo įstaigas nėra taip paprasta patekti.
Tačiau, pasak V.Nikžentaičio, kritinėje padėtyje turėtų suveikti ir žmogiškumo faktorius – pagalbos prašiusiai merginai ji turėjo būti suteikta.
„Šiuo atveju, man keista, kad pats psichiatras pasiūlo kreiptis į ligoninę, bet neduoda siuntimo. O tiesiog nuėjus, pasakius, kad kažkas blogai, galbūt ir galėjo nepriimti... Bet kokiu atveju, net jei mergina pati ten nuėjo, yra žmogiškasis faktorius, krizinė situacija, dėl kurios, mano nuomone, ji turėjo patekti į gydymo įstaigą.
Pacientė, žinoma, čia nekalta, ji turėjo gauti pagalbą, jei yra krizinė situacija. Tačiau dažniausiai tokiose situacijose geriausia kviestis greitąją pagalbą“, – portalui lrytas.lt aiškino Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos pirmininkas.
Specialistas pažymėjo, kad su psichologinėmis problemomis susiduriantys asmenys būdami sudėtingos būklės neretai nesusipranta, kaip turėtų elgtis, dėl to gydymo įstaigos turėtų atkreipti į tai dėmesį ir, nepaisant karantino ar kitų biurokratinių procedūrų, jiems padėti.
„Akivaizdu, kad tokių situacijų pasitaiko ir jų neturėtų būti. (...) Dažnai mums pacientai sako, kad institucijos, kurios turi savo galias, kartais nepadaro savo darbo“, – apgailestavo V.Nikžentaitis, pridurdamas, kad karantino metu sulaukia vis daugiau pacientų skundų dėl kliūčių gauti reikiamą pagalbą.
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos pirmininkas akcentavo ir gąsdinančią statistiką. Jei anksčiau pirminės sveikatos priežiūros įstaigose gydydavosi apie 140 tūkst. pacientų dėl įvairių psichikos problemų, pandemijos metu jų skaičius gali siekti iki 200 tūkst.
„Dabar, kiek girdėjau iš ekspertų, pats dar neturiu duomenų, kad tas skaičius jau yra apie 200 tūkst. Į šį skaičių įeina ir tie, kurie gydosi dėl psichikos sutrikimų, ir dar apie trečdalį jo sudaro besigydantys dėl priklausomybių ligų.
Psichinė sveikata per pandemiją yra stipriai pablogėjusi. Jaučiamas bendravimo trūkumas, tam tikrų poreikių nepatenkinimas, daug problemų turi paaugliai“, – apibendrino specialistas.
