„Laisvę Lietuvai nuo ES’SR“, „Mes už išstojimą iš ES“, „Mes už nepriklausomą Lietuvą“, – tokius užrašus sutinka į Vingio parką keliaujantys vilniečiai.
„Neteisėtai patekom į į SSRS, neteisėtai patekom ir į ES, ES referendumas neteisėtas“, – aiškina požeminės perėjos sienos.
Tiesa, užrašų ir piešinių autorystės kol kas niekas neprisiėmė. Neaišku, kada tiksliai atsirado ir užrašai. Naujienų portalas lrytas.lt pranešimų apie pastebėtus užrašus sulaukė penktadienį ryte.
Numatytos taisyklės
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Adomas Bužinskas pažymi, kad sostinėje yra kelios vietos, kuriose galima piešti be Savivaldybės leidimo: tai yra Pilaitės riedlenčių parko statiniai, Oslo gatvės požeminė perėja, požeminė perėja prie Vingio parko, šalia S. Konarskio gatvės.
Taip pat nenaudojamo viešojo tualeto sienos Vingio parke, Geležinio Vilko tilto atramos ir po tiltu esančios sienos abiejose upės pusėse, Požeminės perėjos, esančios prie prekybos centro „Panorama“, požeminės dalies sienos. Šiose vietose galima piešti laisvai nuo 8 val iki 22 val.
Vis dėlto, A.Bužinskas pažymi, jog šiose vietose draudžiama piešti naudojant necenzūrinius žodžius, simbolius, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų arba SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdus, sovietinę, nacistinę ar Lietuvos SSR simboliką. Taip pat diskriminacinius, karinius vaizdus, užrašus, simbolius, vaizdus, užrašus, simbolius, skatinančius ar vaizduojančius nacionalinę nesantaiką, lygių teisių pažeidimus ar kitaip įžeidžiančius žmogaus orumą.
Taip pat pažeidžiant Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, kitų įstatymų, Tvarkymo ir švaros taisyklių ir kitų galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir reklamos tikslais.
„Už piešiamą turinį legaliose tam vietose atsako piešinių autoriai, todėl jei piešinys neatitinka reikalavimų, Atsakomybės už tokio draudimo pažeidimą būtų pagal Tvarkymo ir švaros taisykles, nes taisyklės numato, kad draudžiama rašyti, braižyti, piešti, teršti ar kitaip terlioti ant skulptūrų, paminklų, atminimo lentų ir su jais susijusių įrenginių, pastatų, tvorų ir kitų statinių ar atskirų jų dalių (sienų, durų, langų ir kt.), išskyrus grafičių piešimą Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytose vietose arba suderinus miesto puošybos objektą su kompetentingu Savivaldybės administracijos padaliniu.
Įtarus, kad pažeidžiamos taisyklės, prašoma kreiptis į policiją“, – savivaldybės komentare teigė A.Bužinskas.
„Kalbant apie piešinius ant sienų, vadinamuosius grafičius, šiemet Vilniuje, 41-oje vietoje, kuriose buvo pastebėta, kad dažnai piešiami grafičiai, bus pasodinti vijokliai. Tikimės, kad toks sprendimas ne tik suteiks Vilniui dar daugiau žalumo ir jaukumo, bet ir bus puiki priemonė prieš sienų tepliojimą“, – pažymėjo savivaldybės atstovas.
Nuomonių erdvė
Kovo mėnesį dėmesio centre atsidūrė požeminė perėja šalia prekybos centro „Panorama“. Kovo 11-ąją menininkų nupiešta 55 metrų vaivorykštės vėliava netrukus buvo uždažyta Lietuvos trispalve.
Vos po kelių dienų ant trispalvės vėl atsirado LGBT bendruomenę palaikantis užrašas: „NEUŽSPALVINKITE MŪSŲ – MES IRGI LIETUVOS VAIKAI!“
Tačiau LGBT bendruomenės simbolį perėjoje įamžinę menininkai nepasidavė – ant trispalvės pasirodė dar vienas šios bendruomenės solidarumo ir pasipriešinimo homofobijai ženklas – rožinis trikampis.
