Konservatoriai toliau grūmoja G.Nausėdai kraštutine priemone – Seimo Europos reikalų komitetu.
Būtent šis komitetas prisiminė, kad turi galią ne tik svarstyti Lietuvos pozicijas prieš kiekvieną EVT posėdį, bet ir rekomenduoti Užsienio reikalų ministerijai (URM), kas turėtų vadovauti šalies delegacijai.
Vadinasi, valdantieji jau gegužę į Briuselį gali nusiųsti premjerę.
Bet šią savaitę nuskambėjo „tautos balsas“ – paskelbti BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atliktos šalies gyventojų apklausos rezultatai. 56,1 proc. respondentų teigė, kad į EVT ir toliau turėtų važinėti tik G.Nausėda, 18,6 proc. – I.Šimonytė, o 25,3 proc. neturėjo nuomonės.
Akivaizdu, kad dauguma apklaustųjų greičiausiai taip išreiškė savo simpatijas ar antipatijas konkrečių politikų ir partijų atžvilgiu, o ne pasakė savo nuomonę dėl Lietuvos atstovavimo EVT principų.
O pats G.Nausėda nuo dešiniųjų išpuolių bando gintis ir naujo ambasadoriaus ES skyrimo blokada.
Į šį postą nesėkmingai piršęs savo politinį bendražygį, Europos Komisijos valdininką V.Jankūną, prezidentas vėliau mėgino siūlyti savo patarėją S.Mitkų.
URM vėl nesutiko, o pati rengė atrankos procedūrą, kurios tikslas – išrinkti kelias didžiausią patirtį ir kompetenciją turinčių profesionalų kandidatūras.
Valdantieji taip tikisi suteikti kuo mažiau pagrindo G.Nausėdai jas atmesti.
Tos kandidatūros prezidentui pateiktos prieš kelias savaites. Užkulisiuose minima, kad tarp jų buvo ir buvusio krašto apsaugos ministro R.Karoblio, patyrusio ES reikaluose diplomato, pavardė.
Žinoma, tai tikras antausis G.Nausėdai, kuris buvusį krašto apsaugos ministrą, nenuolaidžiavusį jam dėl kadrinių paskyrimų praėjusios kadencijos metu ir sugrįžusį į diplomatinę tarnybą, pasodino ant ilgo atsarginių suolelio „politiškai atšalti“.
Suprantama, jog R.Karoblio kandidatūra buvo atmesta.
Tarp tų, kuriuos URM siūlo vadovauti atstovybei ES, minima ir patyrusio diplomato S.Šatūno kandidatūra.
Tačiau Prezidentūra toliau tyli ir nepateikia jokio aiškaus atsakymo net užsienio reikalų ministrui G.Landsbergiui.
Gali būti, kad taip elgdamasis G.Nausėda tikisi turėti papildomą spaudimo priemonę konservatoriams ir jų vedliui kovoje dėl kelionių į EVT. Neatmestina ir tai, jog šalies vadovas tikisi, kad valdantieji nusileis jam ir ambasadoriumi ES bus paskirtas jo proteguojamas asmuo.
Šiaip ar kitaip, vienos svarbiausių ambasadų, tapusios politinės kovos įkaite, kybojimas nežinioje kuo toliau, tuo labiau kenkia visos Lietuvos interesams.
Ypač šiuo metu, kai svarstoma, pavyzdžiui, ES parama pandemijos pakąstai ekonomikai gaivinti.
Beje, Lietuvos planas tai paramai gauti jau tapo Prezidentūros ir konservatorių ginčų objektu.
Prezidentūra jau praėjusią savaitę atkartojo opozicijos kritiką Finansų ministerijai, kad ji esą slėpė planą nuo suinteresuotų visuomenės grupių, savivaldos, be to, jį esą sukritikavo net EK.
Šiuos priekaištus griežtai ir ironiškai atmetė premjerė I.Šimonytė. Tačiau G.Nausėda nesitraukia.
Iki termino, kai planas turės būti pateiktas EK, likus mažiau nei dviem savaitėms Prezidentūra kritikuoja, kad jis esą rengtas ir slaptai, ir vėluojant. Be to, jame pernelyg akcentuojama viešųjų paslaugų skaitmenizacija, o primirštama regionų atskirtis ir savivaldos reikmės.
Bet kokiu atveju valdžios viršūnių ginčai dėl plano atrodo ne mažiau tragikomiškai nei akla kaktomuša dėl EVT ar ambasados ES.
Nesiliaujant šiam stumdymuisi Lietuvoje būta ir daugiau šurmulio.
Antai Konstitucinis teismas (KT) paskelbė, kad pastarieji dveji tiesioginiai merų rinkimai šalyje buvo antikonstituciniai.
Pagrindinis argumentas – Konstitucijoje numatyta visų savivaldybės tarybos, kaip pagrindinės renkamos savivaldos atstovybės, narių lygybė, o tiesiogiai renkamas meras, kuris kartu yra ir šios tarybos narys, tokią lygybę pažeidžia.
Tiesa, tai buvo žinoma ir prieš tiesioginius rinkimus. Reforma buvo kritikuojama ir dėl to, kad suskaldo savivaldą, tiesiogiai renkamą merą pakabindama ore virš realias galias turinčios tarybos daugumos ir administracijos.
Dabar opozicija skalambija pavojaus varpais, kad šis KT sprendimas – dangaus mana konservatoriams, kurie esą nori panaikinti tiesioginius merų rinkimus ir vėl grąžinti vadžias pagal sąrašus renkamai partijų nomenklatūrai.
Tačiau dešinieji, rengiantys šalies rinkimų sistemos pertvarką, visais šventaisiais prisiekinėja, kad tokių planų tikrai neturi, o, priešingai, kaip ir visi, yra už tiesioginius merų rinkimus.
Patvirtindami vienybę visų parlamentinių partijų Seime atstovai susitarė dėl minimumo – priimti Konstitucijos pataisą, numatančią tiesioginius merų rinkimus.
Tuo metu dėl detalaus visos savivaldos modelio, numatančio mero galias, jo santykį su kitomis institucijomis, tikimasi susitarti vėliau, iki KT numatyto termino – kitų savivaldos rinkimų po poros metų.
Bet sprendžiant iš politikų ginčų kyla abejonių, ar per tuos dvejus metus jiems pavyks rasti bendrą vardiklį.
O nesusitarę dėl modelio gali nesutarti ir dėl Konstitucijos pataisos – juk šie dalykai politiniame turguje vis viena bus neatskiriamai susieti.
Net sunku įsivaizduoti, kaip absurdiškai atrodytų, jeigu reikėtų rengti naujus savivaldos rinkimus, kurie bus antikonstituciniai.
Kita vertus, toks absurdas tinkamai vainikuotų jau ne vieną dešimtmetį trunkančius politikų žaidimus ir manipuliacijas su visa rinkimų sistema.
