Kritika valdantiesiems: lėšos švietimo sričiai skirstomos be opozicijos įtraukimo, todėl švietimo susitarimas praranda prasmę

„Valstiečiams“ priekaištaujant, esą valdantieji bando primesti savo požiūrį ruošiant nacionalinio susitarimo dėl švietimo projektą, nusiskundimų turi dar viena opozicinė jėga. Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narė Vilija Targamadzė teigia, kad jos atstovaujamą jėgą parlamente piktina tai, jog planas „Naujos kartos Lietuva“, kuriame švietimo sričiai yra numatoma skirti iki 489 mln. eurų, praktiškai jau yra parengtas, su opozicinėmis Seimo frakcijomis visiškai nederinus.

 Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Vilija Targamadzė.<br> Lrytas.lt koliažas
 Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Vilija Targamadzė.<br> Lrytas.lt koliažas
Vilija Targamadzė<br>T.Bauro nuotr.
Vilija Targamadzė<br>T.Bauro nuotr.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilija Targamadzė<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilija Targamadzė<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Gailė Jaruševičiūtė, ELTA

Apr 25, 2021, 11:34 AM

Kaip pavyzdį parlamentarė pateikia, kad plane numatomas finansavimas ir tokioms valdančiųjų inciatyvoms kaip Tūkstantmečio mokyklos, kurios opozicijai kelia daug klausimų. Todėl politikė įsitikinusi, kad šiuo metu dėliojant būsimo nacionalinio susitarimo dėl švietimo gaires – tai yra mažų mažiausiai neetiška, o ir pats ruošiamas dokumentas, pažymi ji, dėl tokių valdančiųjų veiksmų praranda prasmę.

Savo ruožtu valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia suprantanti V. Targamadzės išsakytos kritikos logiką. Vis tik politikė akcentuoja, kad reikia atskirti rengiamą susitarimą dėl švietimo ir „Naujos kartos Lietuva“ planą, kuris, anot jos, neišvengiamai siejasi su Vyriausybės programa. Apskritai valdančiųjų atstovė įsitikinusi, kad nacionalinis susitarimas dėl švietimo ir Ekonomikos gaivinimo planas vienas kitam neprieštarauja.

V.Targamadzė: planas parengtas į diskusijas neįtraukiant opozicinių frakcijų

Socialdemokratų frakcijos Seime narė V.Targamadzė teigia, kad valdantieji, rengdami „Naujos kartos Lietuva“ planą ir skirstydami finansavimą švietimui, neįdėjo pakankamai pastangų, siekiant į diskusijas įtraukti ir opozicines frakcijas.

„Šiuo metu kalbamės dėl principinių veiksmų, ką reikia daryti, kad susitartume ilgesniam laikotarpiui, bent dešimt metų, dėl švietimo. Kad nebūtų jis stumdomas į kairę ir į dešinę turi būti principiniai susitarimai, o jau paskui priemonės gali būti įvairios. Tačiau „Naujos kartos Lietuva“ plane mes pamatome sudėliotą schemą, kaip bus panaudojami pinigai ir t.t., visiškai nesitariant nei su frakcijomis, nei su frakcijų deleguotais asmenimis. Veiksmas vyksta, yra įgyvendinama, tai kokia tada yra ta švietimo susitarimo esmė ir prasmė“, – Eltai teigė V.Targamadzė.

Politikė atkreipia dėmesį, kad socialdemokratų frakcijai kyla nemažai klausimų dėl plane numatomo lėšų panaudojimo. Ji taip pat akcentuoja, kad į kylančius klausimus valdantieji nepateikia aiškių atsakymų.

„Pavyzdžiui, mums yra neaišku dėl Tūkstantmečio gimnazijų, dar nėra parengta koncepcija. Kai kreipėsi, ar Tūkstantmečio gimnazijos bus, sakė, kad finalizuojama koncepcija. Bet ką reiškia finalizuojama koncepcija? Jeigu jau planuojama, kad Tūkstantmečio gimnazijos bus ir numatyta šimtas penkiasdešimt tokių gimnazijų, tai tada reikia ir tartis“, – sakė V.Targamadzė.

„Jeigu mes pasakome A, tai turi būti ir B. O dabar pagal pavadinimus mes niekaip nesuprantame, kaip bus įgyvendinamas ikimokyklinis ugdymas, kaip jis bus tobulinimas, nėra paaiškinama, kodėl reikia steigti Mokslinių inovacijų technologijų agentūrą“, – taip pat pabrėžė ji.

V.Targamadzė teigia, kad tai, jog jau yra praktiškai suderėtas nepasitarus su opozicinėmis Seimo frakcijomis, yra neetiška.

„Jeigu mes jau tariamės, tai mes turime matyti visą paveikslą, į ką ir kodėl mes keičiame ir kaip mes tai darysime. O dabar tai yra sudedama nepasitarus su frakcijomis, nepasitarus su žmonėmis, kurie rengia susitarimą dėl švietimo. Manau, kad tai yra mažų mažiausiai neetiška“, – piktinosi ji.

Nors politikė pripažįsta, kad plane yra ir gerų idėjų, tačiau pagrindinė problema, pasak jos, neaišku, kaip tos idėjos siejasi su tikslais ir priemonėmis.

„Pavyzdžiui, vienoda starto pozicija visiems Lietuvos žmonėms – puiki idėja, bet kaip ją įgyvendinti, tai čia yra kitas klausimas“, – sakė parlamentarė.

„Tai iš tikrųjų yra ir gerų idėjų, negalima sakyti, kad viskas blogai, bet trūksta dialogo, trūksta tarimosi ir susitarimo. (...) Tai turi būti bendras ir platus susitarimas. O dabar mums kaip triušiui iš skrybėlės ištraukė praeitą savaitę ir mes dabar kapstomės“, – taip pat akcentavo ji.

V.Targamadzės įsitikinimu, dabartiniai plano svarstymai Seime yra tik imitacija, nes, anot jos, iki plano pateikimo datos praktiškai jau nebeliko laiko.

„Ką galima dabar padaryti, jeigu balandžio 30 dieną jau reikia pateikti planą. Per dvi savaites mes puikiai suprantame, kad sunku yra ir tikslus peržiūrėti, ir turinį, juo labiau, bendro paveikslo neturint“, – savo nuomonę išsakė Seimo narė.

Politikė teigia, kad jeigu valdančiųjų siekis iš tiesų yra nacionalinis susitarimas dėl švietimo, tai diskusijas dėl principinių pozicijų švietime reikėjo pradėti gerokai anksčiau. Vis tik V.Targamadzė teigia, kad kol kas socialdemokratų frakcija pasitraukti iš valdančiųjų organizuojamo švietimo susitarimo rengimo neketina.

„Kol kas nėra svarstymo pasitraukti iš rengiamo susitarimo, nes turime viltį, kad žmonės vis dėlto supras, kas yra susitarimas, kad dėl švietimo turime rasti sąlyčio taškus, o ne tik stumti savo idėjas. Nes susitarimo semantika yra visiškai kita“, – teigė ji.

R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: planas ir rengiamas švietimo susitarimas vienas kitam neprieštarauja

Savo ruožtu valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia suprantanti V. Targamadzės išsakytų priekaištų logiką. Vis tik švietimo susitarimo rengime dalyvaujanti politikė akcentuoja, kad reikia skirti Vyriausybės programą, kuri, pasak jos, yra susijusi su „Naujos kartos Lietuva“ planu, ir ruošiamą susitarimo projektą.

„Aš suprantu lūkestį, suprantu logiką pasisakymų, bet vis tik Vyriausybės programos įgyvendinimas yra vienas dalykas, tai yra turbūt tam tikros politinės krypties, kuri gavo pasitikėjimą formuoti Vyriausybę, požiūris. Lygiai taip pat tai yra ir Ekonomikos gaivinimo plano ištekliai į tai iš dalies nukreipti. O nacionalinis susitarimas yra kiek platesnis“, – Eltai sakė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Vis tik politikė sako, kad Ekonomikos gaivinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ numatytos lėšos švietimo sričiai ir rengiamas švietimo susitarimas neišvengiamai siejasi ir vienas kitam neprieštarauja.

„Gerai, kad tai siejasi, bet nėra turbūt įmanoma visko turėti vienu metu. Mes gyvename tokiu dinamišku metu ir niekas netikėjo, kad bus tokio pobūdžio pandemija, aišku buvo, galbūt, kad keisis valdžios, bet nueinantieji žadėjo vienus dalykus, pasikeitus Vyriausybei ta vizija yra kiek kitokia. Na ir dar lygiagrečiai einantis nacionalinis susitarimas dėl švietimo, jis yra platesnio pobūdžio negu šie dalykai“, – sakė parlamentarė.

„Bet aš manau, kad visų mūsų interesas tikrai yra kokybiškas švietimas ir tai niekaip neprieštarauja principams, dėl ko esame sutarę“, – pridūrė ji.

Vis tik R.Morkūnaitė-Mikulėnienė akcentuoja, kad teigti, jog dėl „Naujos kartos Lietuva“ plane numatomo finansavimo švietimo sričiai nėra tariamasi su opozicijos frakcijomis nėra tikslu.

„Manau, kad tai yra Vyriausybės didelė dalis atsakomybės. Ir jeigu yra poreikis kalbėtis, jeigu opozicija prašo, tai yra daroma. Jeigu kalbant konkrečiai apie RRF atsigavimo fondą, jis buvo pristatinėjamas įvairiuose šakiniuose komitetuose Seime (...). Tai sakyti, kad nėra tariamasi nėra visiškai tikslu“, – sakė ji.

Valdančiųjų atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad Ekonomikos atsigavimo planas yra derinamas ir su Europos Komisija.

„Aišku dabar daug siūlymų iš kai kurių komiteto kolegų arba nusivylimo, kad štai nėra numatyta dėstytojų algų padidinimui. Tai nėra tas fondas skirtas tam. Ir mes gal daug ką norėtume padaryti už tuos pinigus, bet yra tam tikros tikslinės dotacijos ir tikslinis paskirstymas. Tai nėra kažkokie absoliučiai laisvi pinigai, kur nori ten padedi, turi būti ir pagrįstumas, ir orientuota į sistemines pertvarkas, ir kitus dalykus“, – akcentavo ji.

R.Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad parengtas Ekonomikos gaivinimo planas dar bus derinamas su Europos Komisija. Valdančiųjų atstovė taip pat mano, kad planą rengianti Vyriausybė į visus konstruktyvius opozicinių frakcijų pasiūlymus tikrai atkreips dėmesį.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.