Kol vieni tvirtina, kad šis žingsnis buvo dar viena „apmaudi ir nedovanotina“ Vyriausybės klaida, o nejautriai į merų ir žmonių, kuriems paskirti vakcinavimo laikai buvo atšaukti, priekaištus sureagavusi I.Šimonytė esą turėtų atsiprašyti, kiti kelia klausimą, ar nuoskaudas liejantys merai iš tiesų pergyvena dėl žmonių gerovės, ar tik renkasi politinius taškus.
Pačios ministrės pirmininkės vadovavimo taktiką pastarieji apibūdina kaip prioriteto skyrimą darbui, o tik vėliau kalboms, kitaip, nei tai darė buvusi valdžia.
Apmaudi klaida?
Sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį pranešė sostinės vakcinacijos centrams nusprendusi skirti 46 tūkst. 512 vakcinos dozių. Dalis šio kiekio – 19,8 tūkst. dozių – anksčiau buvo numatytos skirti kitoms savivaldybėms. Pastarosios dėl minėtų perskirstymų sako turėjusios atšaukti suplanuotą dalies žmonių skiepijimą.
Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, tai padaryta dėl ypatingai blogos epidemiologinės situacijos Vilniaus regione. Tiesa, šią žinią pirmasis pranešė ne ministras, o pasipiktinimą lieję mažųjų savivaldybių merai.
Savo ruožtu premjerė I.Šimonytė pareiškė, kad staigiai perskirstyti vakcinas teko reaguojant į po savaitgalio kritiškai sumažėjusį laisvų reanimacijos lovų skaičių sostinės gydymo įstaigose, o pandemijos situacijos sąlygomis komforto tokius dalykus pranešti likus kelioms savaitėms valdžia, jos teigimu, esą neturi.
Politologas Saulius Spurga įsitikinęs, kad Vyriausybės vadovės paaiškinime, kodėl vakcinos buvo perskirstytos, pritrūko jautrumo, o pats sprendimas, jo manymu, yra apmaudi ir nedovanotina klaida, kurios nauda buvo mažesnė, nei sukelta sumaištis.
„Tai jau yra ne komunikacijos, o vadybinė klaida. Sprendimas buvo priimtas ne visai tinkamu būdu. Klaida yra apmaudi ir nedovanotina. Vakcinavimo klausimas yra labai jautrus, susijęs su sveikata, ir šioje vietoje teisingumo, patikimumo ir lygybės klausimas yra labai aštrus.
Vyriausybės žingsnis nukreipti vakcinas į labiau pažeistus regionus yra suprantamas, tačiau pirmiausia turėtų būti formuluojamas principas, o tik po to vykdomas veiksmas.
Tai yra teisinės valstybės gerų sprendimų priėmimo abėcėlė: suformuluojame principą, jį įtvirtiname, kad, pavyzdžiui, nuo šiol daugiau vakcinų skirsime labiau pažeistiems regionams, ir tik po to vykdome. Dabar mes vienu metu išgirdome, kad priimta tokia taisyklė ir jau priimtas sprendimas. Be abejo, tai sukelia sumaištį ir nepasitenkinimą.
Kaip minėjo ir pats Vilniaus meras, toks žingsnis lygioje vietoje supriešina ir pačias savivaldybes“, – portalui lrytas.lt situaciją vertino S.Spurga.
S.Spurga: „Tai yra tarsi pliaukštelėjimas žmogui per veidą“
Politologo teigimu, iš perskirstytų vakcinų gauta nauda nebus tokia didelė, kokia gavosi susidariusi sumaištis, paminanti vieną svarbiausių pandemijos valdymo sąlygų – visuomenės pasitikėjimą valdžios sprendimais. S.Spurga pažymėjo, kad premjerė dėl to turėtų atsiprašyti žmonių, kurie ilgai laukė vakcinos, gavo kvietimą pasiskiepyti ir liko nieko nepešę.
„Žmonės laukė daug mėnesių vakcinų, jiems buvo pranešta individualiai, kad jie jau gali atvykti, o po to sekęs atšaukimas yra tarsi pliaukštelėjimas žmogui per veidą. Tai yra tūkstančiai Lietuvos žmonių, piliečių, ir taip nesielgiama pagarbioje ir demokratinėje valstybėje, kuri visus piliečius traktuoja lygiai ir pagarbiai su jais elgiasi. Ypač tokioje įjautrintoje situacijoje.
Manau, kad klaidos pripažinimas, jautresni žodžiai čia tikrai būtų tinkami. Jeigu būtų kalbama argumentais, atsiprašant, galbūt solidarizuojantis arba įvertinant, kad Vyriausybė supranta tų žmonių nusivylimą, bet įvertino bendrą situaciją ir priėmė tokį sprendimą, tai būtų geriau. Kaip sakoma, žodis gydo, bet jis gali ir pakenkti.
Tai vienas iš tokių atvejų, kai iš tikrųjų to širdies jautrumo pasigendama“, – poziciją portalui lrytas.lt išsakė politologas.
V.Valentinavičius: I.Šimonytei svarbiau darbai, o ne kalbos
Tuo tarpu politologas Virgis Valentinavičius pripažįsta, kad šiuo atveju Vyriausybės komunikacija buvo nenuosekli, o sprendimą perskirstyti vakcinas geriau galėjo pranešti pats sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys, o ne mažųjų savivaldybių merai, tačiau pabrėžia – šiai Vyriausybei svarbiau darbai, o ne kalbos.
„Taip, „ant popieriaus“ tai atrodo kaip komunikacijos nenuoseklumas. Vien tas faktas, kad nelaimingi merai, pranešdami šią žinią, aplenkė sveikatos apsaugos ministrą, tai mažiausiai, ką galėjo padaryti A.Dulkys, tai pranešti naujieną pirmas. Kita vertus, reikalauti komunikacijos nuoseklumo, tai tas pats, kas reikalauti iš pandemijos nuoseklumo.
Teisi ir I.Šimonytė, kai sako, kad situacija keičiasi labai greitai, reaguoti reikia skubiai ir svarbiau, jog laiko užtektų darbams, o ne paaiškinimui“, – portalui lrytas.lt sakė V.Valentinavičius.
Anot jo, visai kitaip su pandemija tvarkydavosi buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kuriam esą svarbiau buvo kasdien pakalbėti, o tik po to veikti. Ši Vyriausybė pirmiausia imasi darbo, tačiau dėl to susilaukia ir atitinkamų pasekmių.
Politologas taip pat kelia klausimą, dėl kokios priežasties iš tiesų taip įsižeidė kitų savivaldybių merai.
„Ko mes norime iš premjerės? Kad ji spręstų mūsų problemas, ar kad gražiai apie tai kalbėtų? A.Veryga šį klausimą sprendė gražaus kalbėjimo naudai, o I.Šimonytei svarbiausia darbas. O kodėl merams patiems nepadėjus premjerei? Klausimas, ar tai yra politinių taškų ieškojimas, ar rūpestis žmonių gerove. Ar mes visi kartu sprendžiame pandemijos valdymo problemas?
Juk pakankamai akivaizdu, kad Vilniuje jos yra sunkiausios. Vyriausybei yra sudėtinga, ir reikia eiti visiems kartu, o ne ieškoti priekabių, ką čia ne taip Vyriausybė padarė. Man atrodo, kad dabar svarbiau yra spręsti problemas, nei ieškot kaltų“, – apibendrino V.Valentinavičius.
