Kai Konstitucinis teismas (KT) paskelbė, kad pastarieji dveji tiesioginiai merų rinkimai buvo antikonstituciniai, skambėjo visų rangų ir spalvų politikų priesaikos išsaugoti tiesioginius.
Politikų teigimu, tam reikia labai nedaug, tiesiog padaryti tai, ką nurodė KT, – į Konstituciją įrašyti tiesiogiai renkamo mero instituciją.
Be to, visi prisiekinėjo, kad Seime tokiam reikalui tikrai mikliai ir sklandžiai bus sulipdyta reikalinga konstitucinė 94 balsų dauguma.
O jau po to ar veikiau lygiagrečiai politikai žadėjo aiškintis, ką daryti su pačiu savivaldos modeliu apskritai, – kaip subalansuoti merų, savivaldybių tarybų ir administracijų galias.
Mat per laiką nuo 2014 m., kai buvo įvesti tiesioginiai merų rinkimai, paaiškėjo, kad šis savivaldos modelis yra gerokai skylėtas.
Bet nespėjo nutilti šių darnių pareiškimų aidas, kai pasimatė, kad visa tai – rožiniai dūmai.
Mat politikai tuojau pat ėmė šokti savus šokius, leidosi į kaltinimų ir rietenų kadrilį, tuo aiškiai liudydami, kad greičiausiai gali nesusitarti ne tik dėl savivaldos modelio ar konkrečios jo struktūros, bet ir Konstitucijos pataisos.
Tai parodė šiomis dienomis iš opozicijos, pirmiausia valstiečių ir socialdemokratų, stovyklų pasipylusi kritika valdantiesiems, kad jie iš tiesų nenori tiesioginių merų rinkimų ir specialiai viską sužlugdys.
Anot opozicijos atstovų, tuo atveju, jei iki 2023 m. savivaldos rinkimų nebus patvirtinta nauja tvarka, esą turėtų likti ankstesnė procedūra – merus vėl rinks savivaldybių tarybos.
Kairieji, valstiečiai ir kiti aršiausi valdančiųjų priešai tvirtina, kad toks yra pirmiausia konservatorių tikslas.
Dešiniesiems iš tiesų ne itin sekasi tiesioginiuose merų rinkimuose, kaip ir vienmandatėse apygardose per Seimo rinkimus. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, apskritai atstumiantys nemažą rinkėjų dalį, yra stipriausi būtent partinių sąrašų, iškabų ir ideologijų, o ne lyderių ir veidų lenktynėse.
Matyt, todėl konservatoriai, pradėję visų rinkimų sistemos peržiūrą, kėlė idėją panaikinti vienmandates apygardas, nustatant, kad Seimas būtų renkamas tiktai pagal partijų sąrašus.
Negana to, tarp kreipimosi į KT dėl tiesioginių merų rinkimų teisėtumo iniciatorių dominavo konservatoriai, kurie vieną skaudžiausių pralaimėjimų šiame fronte patyrė savo tvirtovėje Kaune, kai ten tiesiog juos nušlavė nepartinis veikėjas V.Matijošaitis.
O štai praėjusį savaitgalį konservatorių kandidatė J.Margaitienė pralaimėjo mero rinkimus neįtakingos Lietuvos žaliųjų partijos atstovui V.Simeliui ilgai dešiniųjų valdytame Radviliškio rajone.
Tuo metu socialdemokratai pirmieji jau puolė skelbti projektus keisti Konstituciją ir nustatyti merų kadencijų skaičių – to irgi reikalavo KT.
Žodžiu, Seimo vadovės V.Čmilytės-Nielsen skelbtas darnus procesas ėmė byrėti dar neprasidėjęs.
Tiesa, konservatoriai visais šventaisiais prisiekinėja, kad jokių slaptų kėslų neturi, priešingai – dės visas pastangas, kad 2023 m. merai būtų renkami tiesiogiai.
Tačiau tai, kad turima valdžia kelia didelę pagundą palopyti rinkimus pagal savo išskaičiavimų ir simpatijų ar antipatijų kurpalį, patvirtino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius S.Šedbaras.
Jis iškėlė idėją, jog reikėtų Konstituciją pataisyti taip, kad būtų uždrausta politikams, kurie savo noru atsisako Seimo nario mandato, dalyvauti kituose parlamento rinkimuose.
Opozicija iškart sukėlė triukšmą besdama pirštu į akivaizdžią tikimybę, kad tai pirmiausia nutaikyta į valstiečių lyderį, Seimą palikusį šešėlinį premjerą R.Karbauskį.
Savo trigrašį į šį šurmulį įkišo ir vienas pagrindinių konservatorių oponentų prezidentas G.Nausėda.
Šiomis dienomis paaiškėjo Prezidentūros užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atliktų visuomenės nuomonės apklausų dėl rinkimų sistemos rezultatai. Jie triuškinamai patvirtino seniai žinomą dalyką: dauguma piliečių nori, kad įvairių lygių politikai būtų renkami tiesiogiai, o partijų elito, formuojančio rinkimų sąrašus, įtaka mažėtų.
Seimą tik tiesiogiai vienmandatėse apygardose nori rinkti net per 64 proc. rinkėjų, apie 27 proc. nori, kad liktų dabartinė mišri sistema, ir tik 2 proc. nori rinkti tik pagal partijų sąrašus. Tokį rezultatą galima vertinti kaip nepasitikėjimo partijomis ir tradicine politika apskritai apraišką.
Apklausa taip pat atskleidė, jog kone 90 proc. šalies piliečių mano, kad merai turėtų būti renkami tiesiogiai, ir tik maždaug 5 proc. – savivaldybių tarybose.
Be to, net 95,4 proc. rinkėjų pareiškė, kad tiesiogiai, kaip ir iki šiol, būtų renkamas prezidentas. Mat konservatoriai buvo pradėję laidyti užuominas, kad reikėtų įvertinti prezidento turimų gana simbolinių galių ir tiesioginių jo rinkimų santykį, galbūt šalies vadovą vertėtų rinkti Seime.
R.Karbauskis buvo atvirai apkaltinęs dešiniuosius, kad kovodami su G.Nausėda visais frontais jie siekia tokią tvarką įvesti jau iki 2024 metų ir tuomet į Prezidentūrą pasodinti savo lyderį G.Landsbergį.
Regis, tai rimtai suerzino ir G.Nausėdą, nes Prezidentūra neatsitiktinai užsakė visuomenės nuomonės apklausą šiuo klausimu.
Kad ir kaip būtų, V.Čmilytė-Nielsen jau konstatavo, kad Seime nebus politinės valios naikinti Seimo rinkimų vienmandates apygardas, o kiti valdančiųjų veikėjai ėmė kone atsiriboti nuo konservatorių planų persvarstyti visą rinkimų sistemą.
