„Aš manau, kad vienas iš turbūt svarbiausių dalykų, kad per pastaruosius dešimt metų šios Konstitucijos reikšmė yra vis geriau suprantama ir Lietuvoje. Nes anksčiau buvo formuojamas toks naratyvas, kad štai Lenkijoje tai yra valstybinė šventė ir tarsi tai ne mūsų diena“, – žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.
„Iš tikrųjų tai buvo mūsų diena, nes tai buvo dvi tautos, kurios tarpusavio įžadais įsipareigojo, kurios sukūrė teisinį dokumentą, tuo metu Europoje nebuvusį, tai yra rašytinę Konstituciją, antrą pasaulyje, pirmą Europoje, kurios pagrindai, tiesą sakant, ant ko yra sukurta Europos Sąjunga“, – taip pat akcentavo premjerė.
Todėl I. Šimonytė mano, kad Gegužės 3 d. Konstitucija yra viena gražiausių Lietuvos ir Lenkijos istorijos pergalių.
„Mes labai gerai atsimename mūšius ir fizinius laimėjimus, bet čia yra, manau, ne mažesnis laimėjimas minties to meto intelektualų, to meto šviesuomenės ir tiesiog būtų labai blogai, jeigu pamirštume, kad tokių epizodų savo istorijoje turėjome. Todėl, manau, kad tai, jog mes taip pat savo dalį šioje progoje pradedame vis geriau atrasti ir tai, kad tai sugebame bendrai švęsti taip pat ir su savo broliais lenkais, tai tik stiprina mūsų tarpusavio labai daug metų skaičiuojančius mūsų istorinius ryšius“, – pabrėžė ministrė pirmininkė.
ELTA primena, kad gegužės 3-iąją, pirmadienį, Lietuvos ir Lenkijos parlamentai kartu mini Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-ąsias metines.
Lietuvos Seimas, pažymėdamas šią sukaktį, 2021-uosius yra paskelbęs Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais. 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo pirmoji parlamentiniu būdu priimta rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje.
