„Paaiškėjus, kad jau birželį ES gali turėti vadinamąjį Imuniteto pasą, darosi akivaizdu, kad mums nebėra tikslo skubinti lietuviško atitikmens. Kam leisti lėšas ir kurti produktą, kuris po kelių savaičių pradėtų dubliuotis su europietiškuoju?
Manau, kad šiuo metu racionaliau lėšas skirti kitoms sritims. Labiau padėti verslui, kad su „imuniteto kodu“ išvis būtų kur nueiti. Kai viešumoje jau tiek informacijos apie „išnykusias“ kavines ir restoranus. Tai ir kolegų energija geriau būtų skirta uždarytiems verslams padėti“, – socialiniame tinkle svarstė Seimo pirmininkė.
Jos teigimu, kad kuo labiau nagrinėjamas „imuniteto kodas“, tuo daugiau keliama klausimų.
„Kad ir toks, kodėl neįtraukiami antikūnų testai? Juk ne visi sirgę, apie tai pranešė medikams. Kiti net nežinojo, kad sirgo Covid-19, jeigu tai buvo besimptomė forma. Mes ir Seime turime kolegų, kurie nejautė simptomų, tačiau atlikę antikūnų testą, pamatė, kad jų turi labai daug. Taigi, yra saugūs.
Kita tema diskusijai – jeigu norime, kad AstraZeneca vakcina išlaikytų „konkurencingumą“, reikia sprendimų, po kiek laiko galima gauti antrą skiepą. Medicinos ekspertai kalba apie tai, kad optimalus laikas – 6-8 savaitės. Taigi, arba trumpiname iki šio termino, arba apie imuniteto kodą kalbame po pirmojo skiepo. Kitaip turėsime dar vieną priežastį diskriminacijai. Kai jau turime „vieno skiepo“ vakciną, kitų abi dozės suskiepijamos su pertrauka“, – rašė V.Čmilytė-Nielsen.
Pasak Seimo pirimininkės, ir tai – tik keli vis dar neatsakyti klausimai. Yra ir daugiau. Tad geriau greičiau atsakykime į šiuos klausimus ir pasiruoškime tinkamai priimti visoje ES įsigaliosiantį „Digital Green Certificate“. Į jį integruoti nacionalinius sprendimus nebus sunku.
Vyriausybė svarstys siūlymą dėl galimybių paso
Premjerės patarėja Rasa Jakilaitienė BNS sakė, kad pirmadienį šis klausimas bus svarstomas neformaliame Vyriausybės pasitarime, tačiau ar jis pereis į posėdį, ji negalėjo pasakyti.
Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę sakė, kad tarp pirmadienį svarstomų klausimų pagrindinis bus susijęs su galimybių pasu. Tačiau projektas dar buvo ruošiamas, todėl ji nenorėjo iš anksto komentuoti.
Galimybių pasas turėtų atsirasti prieš vieningą visos Europos žaliąjį sertifikatą, ateityje planuojama šias dvi sistemas integruoti.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija anksčiau jau pristatė tokio paso idėją, jį galėtų gauti žmonės, pasiskiepiję nuo koronaviruso, įgiję imunitetą (persirgę COVID-19) arba gavę neigiamą testo rezultatą.
Ministerijos teigimu, toks pasas leistų teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, taip pat atvertų sporto klubus didesniam žmonių skaičiui bei leistų asmenines šventes, jei dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.
Anksčiau svarstyta, kad tokia galimybė galėtų atsirasti iki balandžio pabaigos.
