Anot specialistų, propagandiniai Kremliaus naratyvai veikia dalį Lietuvos gyventojų. Viena iš siūlomų išeičių – įkurti pietryčių Lietuvai skirtą regioninį televizijos kanalą.
Jaučiamas poveikis
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas posėdžio metu kalbėjo, jog tam tikri informacinės erdvės naratyvai vakcinacijos laikotarpiu išaugo, dėl ko kai kuriuose Lietuvos regionuose vakcinos lygis nesiekia Lietuvos vidurkio.
„Įvairios žvalgybinių tarnybų viešos ataskaitos aiškiai rodė, kad Rusijoje sukurtos tam tikros melagienos, tam tikri naratyvai daro įtaką ir Lietuvos piliečių apsisprendimams.
Akivaizdu, kad Rusija pasirinko vakarietiškas vakcinas kaip savo taikinį, ypač „AstraZeneca“ vakciną – tai irgi buvo pripažįstama. Tačiau pati Rusija dabar patiria problemų su vakcinacija, kai V.Putinas, piktas ant savo visuomenės, griežtai ragina juos vakcinuotis – pats eksportavo melagienas, bet tos melgadienios, matyt, paveikė jo pačio visuomenę“, – įvertino L.Kasčiūnas.
Anot jo, paradoksalu ir tai, kad kai kurie bendrapiliečiai pasisako prieš vakarietiškas vakcinas, „AstraZeneca“ bloga, duokit „Sputniką“, nors pagal technologiją šie skiepai yra patys artimiausi vienas kitam.
Po posėdžio parlamentaras L.Kasčiūnas naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad informacinio fono, ateinančio iš trečiųjų šalių, paįvairinimui, posėdžio metu buvo pasiūlyta idėja steigti regioninę televiziją pietryčių Lietuvai.
„Pamatėme, kad reikia informacijos šaltinių įvairovės – kad žmonės galėtų rinktis, kad nebūtų tik Rusijos televizijos kanalai. Yra lenkiški kanalai, lietuviški kanalai – atsirastų gal dar koks kanalas. Galvojame per galimybę rinktis“, – aiškino NSGK pirmininkas.
Užkimba ant kabliuko
Komiteto posėdžio metu buvo pristatytas tyrimas, kuris atskleidė, kad buvusios Vyriausybės iniciatyva pietryčių Lietuvoje pradėjus retransliuoti Lenkijos televizijų kanalus pusė gyventojų jų nežiūri, dalis renkasi rusiškus.
Susisiekimo ministerijos užsakymu pernai atliktos apklausos duomenimis, 46 proc. tikslinės auditorijos atsakė, kad žiūri mažiausiai vieną iš šešių lenkiškų televizijos kanalų, 23 proc. teigė išvis jų nežiūrintys, 31 proc. tvirtino, jog žiūri ne dažniau nei kartą per mėnesį.
Pasak Vyriausybės kanceliarijos patarėjo Romano Judino, du pastaruosius atsakymus galima sumuoti, nes tokį retą žiūrėjimą galima prilyginti nežiūrėjimui.
Į klausimą, kodėl nežiūri lenkiškų televizijų, 39 proc. pietryčių Lietuvos gyventojų atsakė, kad renkasi Rusijos kanalus, 30 proc. tvirtino, jog žiūri lietuvišką televiziją.
„Situacija dėl vakcinacijos parodo, kad nors mes daug darome su tautinėmis mažumomis, jų integravimu, bet susiduriame su faktu, kad pasiekti to rezultato, kurio norėtume pasiekti, nelabai pavyksta“, – sakė kultūros ministras Simonas Kairys.
R. Judinas atkreipė dėmesį, kad 2017 metais darytas tautinių bendrijų atstovų žiniasklaidos vartojimo tyrimas parodė ir tam tikrą galimybių langą. Mat 92 proc. respondentų tvirtino vartojantys lietuvišką mediją, beveik 80 proc. – ir Rusijos žiniasklaidos kanalus.
„Vertinant įtaką galbūt skaičiai būtų kiti, bet tai parodo galimybių langą, kurį būtų galima geriau išnaudoti“, – sakė jis.
Reikia alternatyvos
Rytų Europos studijų centro analitikas Andrius Prochorenko teigė, kad jų tyrimai atskleidė, jog nėra labai svarbu sumažinti rusiškos informacijos kiekį Lietuvoje gyvenančioms tautinėms bendrijoms, bet būtina suteikti alternatyvą, nes turėdami alternatyvių žinių žmonės ima keisti nuomonę.
„Kalbant apie alternatyvas, labai svarbu ne tik alternatyva kaip faktas, nauja atsiradusi programa ar kanalas, bet ir jo įdomumas yra svarbu“, – trečiadienį akcentavo kultūros ministras S. Kairys.
Tyrimų duomenys taip pat rodo, kad Lietuvoje nuo 2016 metų laipsniškai mažėja neigiamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino vertinimas. Vis tik V. Putinas ir Baltarusijai vadovaujantis Aliaksandras Lukašenka vis dar išlieka bene labiausiai neigiamai vertinami užsienio šalių lyderiai Lietuvoje.
„Jeigu mes pasižiūrėtume į V.Putino vertinimą kelerių metų laikotarpyje nuo 2016 m., tai V. Putino vertinimas, nors vis dar yra labai neigiamas, tačiau jis dabar yra mažiau neigiamas, nei buvo prieš kelerius metus. Jeigu vertintume skalę nuo – 100 iki + 100, tai prieš 4 metus jo vertinimas buvo – 48, dabar jis yra tik – 28. Dabar jo vertinimas yra daug mažiau neigiamas nei prieš kelerius metus“, – teigė A.Prochorenka.
Buvęs Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Mantas Martišius taip pat sakė, kad tautinių bendrijų atstovai renkasi žiūrėti rusiškas televizijas dėl pramoginių laidų.
„Mes žaidžiame žemesnėje lygoje, – teigė jis. – Žmonės nori geros pramogos. Per Rusijos televizijas jie žiūri filmus, pramogines laidas, o jas bežiūrėdami užkimba ir ant kito kabliuko.“
Pasak R. Judino, Rusijos informacijos kanalai apie Baltijos valstybes formuoja tam tikrus naratyvus savo žiūrovams: neva tautinės bendrijos čia išstumtos iš valstybės gyvenimo, kad Baltijos šalyse kryptingai naikinamas švietimas tautinių bendrijų kalbomis, kad čia niekinama istorinė atmintis, susijusi su Didžiuoju Tėvynės arba Antruoju pasauliniu karu, šlovinami fašistai, kad Rusija gina tikrąsias tradicines vertybes, o Lietuva yra žlunganti valstybė, kuri vykdo didžiųjų galių primestą antirusišką politiką ir dėl to kenčia.
„Dar vienas naratyvas – kad Rusija nuosekliai gina ne tik rusų, bet visų tautinių bendrijų interesus. Rusija leidžia sau prisiimti tokį nuskriaustųjų, silpnųjų gynėjos vaidmenį ir taip formuoja savo politinę darbotvarkę“, – teigė Vyriausybės kanceliarijos atstovas.
Anot jo, rusiškoje žiniasklaidoje taip pat kartojasi mintis apie karinį, technologinį, ekonominį pranašumą prieš Vakarus.
„Suprask, kad Rusija gerokai pranašesnė už Vakarus, ir turėtumėt suprasti, su kuo rinktis draugauti“, – sakė R. Judinas.
Siūlo išeitį
Trakų regioninės televizijos „Aidas“ direktorius Česlovas Rulevičius parlamentinių komitetų nariams pristatė sumanymą sukurti specialų TV kanalą pietryčių Lietuvai – „Aidas“ kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą, prašydami skirti šiai televizijai naujo, 37 kanalo transliavimo dažnį.
„Jei pavyktų įgyvendinti šį projektą, daugiakultūrę programą, orientuotą tautinėms mažumoms, (...) toks turinys, manau, galėtų sumažinti Pietryčių Lietuvos gyventojų pasiekiamą nedraugišką Lietuvai turinį šiame jautriame regione“, – kalbėjo Č.Rulevičius.
Tuo metu Ryšių reguliavimo tarnybos vadovas Feliksas Dobrovolskis teigė, kad šiuo metu yra ruošiamas konkursas.
„Pagal elektroninių ryšių įstatymą mes privalome paskelbti, kad toks prašymas yra. Jei atsiranda daugiau norinčių, mes turime rengti arba aukcioną, arba konkursą.
Šiuo atveju yra antras norintysis – Lietuvos radijo ir televizijos centras, ir mes dabar ruošiame konkurso sąlygas. Pagrindinė problema, žiūrint šiuo kampu, tai, kad mes atrenkame tik techninį operatorių – t.y. įstatymas nenustato jokių reikalavimų turiniui“, – kalbėjo F.Dobrovolskis.
