Konstituciniam Teismui paskelbus, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Pagrindiniam šalies įstatymui, Seimo nariai suskubo tartis dėl Pagrindinio šalies įstatymo 119 straipsnio keitimo būtinybės, tačiau parlamentarų nuomonės išsiskyrė siekiant atrasti bendrą formuluotę dėl mero įgaliojimų apibrėžimo. Seimo pirmininkė ir konservatoriai siūlo merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje.
Tuo tarpu opozicinė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija, kurios idėją iš esmės palaiko ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), siūlo merą laikyti savivaldybės tarybos nariu, tarybos pirmininku ir kartu savivaldybės vadovu, taip paliekant galioti dabar veikiantį modelį.
Nors panašu, kad LVŽS siūlomas variantas nuo socialdemokratų projekto skiriasi tik kadencijų ribojimo palaikymu, o mero galių atžvilgiu teikiamas toks pats modelis, šį siūlymą patys valstiečiai vadina jų atskiru variantu. Partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis nedetalizavo, kuo šis siūlymas esmingai skiriasi nuo LSDP varianto, tačiau pabrėžė, kad esminiai skirtumai yra tarp jų ir konservatorių vizijos.
„Apsispręsta siūlyti tą variantą, kurį Saulius Skvernelis yra įvardinęs kaip mūsų variantą. Jis šiek tiek skiriasi nuo socdemų ir kardinaliai skiriasi nuo konservatorių pasiūlymo“,– Eltai po frakcijos posėdžio teigė R. Karbauskis.
Tuo tarpu frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė tikino, kad sieks kompromiso su kitomis partijomis, tam, kad būtų galima surinkti 94 Konstitucijos keitimui reikalingus balsus ir taip išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką.
„Merų rinkimai yra tiesioginiai, o meras yra savivaldybės tarybos pirmininkas, savivaldybės vadovas, siūloma, kad ta nuostata išliktų“,– frakcijos siūlymą pristatė A. Norkienė, pažymėdama, kad valstiečiai ieškos kompromiso.
„Žiūrėsime, kaip kalbės kita pusė, nes suprantame, kad čia užsispirti neturėtumėm nei vieni, nei kiti, galbūt yra dar kažkoks kompromisinis variantas“,– sakė ji.
Merų kadencijų ribojimui prieštaravusi A. Norkienė dabar tvirtina, kad to reikalauja KT nutarimas
Nors LVŽS frakcijos seniūnė dar prieš kelias savaites pati abejojo merų kadencijų ribojimo reikalingumu, tačiau dabar savo poziciją pakeitė. Ji pabrėžė, kad kadencijų ribojimo būtinybė yra numatyta Konstitucinio Teismo nutarime.
„Įvedamos kadencijos, kurių kaip ir reikalauja Konstitucinio Teismo nutarimas, tai gal tiksliau atlieptumėme patį įgyvendinimą“,– tvirtino A. Norkienė, kartu pripažindama, kad valstiečių pasiūlymas daugiau niekuo esmingai nesiskiria nuo socialdemokratų pateikto projekto.
„Praktiškai tai turbūt yra socialdemokratų siūlomo varianto analogija“, – sakė valstietė.
Tačiau A. Norkienė tvirtina, kad LVŽS remia šiuo metu galiojančio savivaldos veikimo modelio išlaikymą, nepaisant tiek politologų, tiek konstitucinės teisės ekspertų išsakytų pastabų, jog įteisinus tiesioginius merų rinkimus ir išlaikant šiuo metu galiojantį galių paskirstymą, būtų suplakama įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji institucijos, o valdžių atskyrimo principą būtina išlaikyti net ir savivaldoje. Visgi „valstietė“ mano, kad problemų galima įžvelgti visur, tačiau šiuo metu svarbiausia susitarti dėl tiesioginių merų rinkimų tvarkos išsaugojimo, o tai, jos nuomone, lengviausia padaryti Konstitucijoje įtvirtinant šiuo metu galiojančią tvarką.
„Mes tų problemų galbūt įžvelgti ir galėtumėme, bet iš kitos pusės mes suprantame ir girdime ne tik merus, bet ir žmones, kurie jau antrą kartą tiesiogiai rinko merus ir visa tai suponuoja, kad norisi išlaikyti situaciją tokią, kokia ji yra dabar“,– teigė LVŽS frakcijos seniūnė, akcentuodama, kad „valstiečiai“ nepalaiko konservatorių siūlomo modelio, kadangi jis per daug skiriasi nuo šiuo metu galiojančios tvarkos.
„Kas daugiausiai išskiria mus su konservatorių teiktu variantu: jie mato merą tik kaip vykdomosios valdžios atstovą ir tai tikrai yra modelis, visiškai neatitinkantis dabartinio“, – kalbėjo A. Norkienė.
ELTA primena, kad balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.
Reaguodama į KT sprendimą, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen praėjusią savaitę inicijavo pirmąjį Seimo frakcijų seniūnų susitikimą, kuriame parlamentarams pavyko rasti sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė tuomet teigė, kad atitinkamos pataisos pateikimo ji tikisi jau šioje pavasario sesijoje ir optimistiškai įvertino galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.
Tačiau praėjusį trečiadienį vykusiame antrajame frakcijų seniūnų susitikime, kuriame buvo toliau aptarinėjamas tiesioginių merų rinkimų tvarkos reglamentavimas, išsiskyrė parlamentarų nuomonės siekiant apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimus. Seimo pirmininkė ir konservatoriai siūlo merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje, tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija, kurios siūlymą iš esmės palaiko valdančioji Laisvės frakcija, Mišri Seimo narių grupė, bei opoziciniai „valstiečiai“, siūlo merą laikyti tarybos vadovu, iš esmės paliekant galioti dabar veikiantį modelį.
