„Mes vakar ilgai sėdėjome prie kavos puodelio, kol mus pakvietė į salę, tačiau šis netikėtumas laukė lyderių jau salėje“, – šeštadienį sakė G. Nausėda.
Prezidentas sako neturėjęs progos vėliau pabendrauti su šalių lyderiais, tačiau matė šalia sėdinčiųjų reakcijas ir teigia, kad dovana buvo pastebėta ir įvertinta.
„Tikrai visi lyderiai rado ir jeigu kažkas dar neturėjo galimybės jį pamatyti, tikrai pamatys“, – sakė G. Nausėda.
Pasak jo, ši dovana siejama ne tik su nelaimės Černobylio atominėje elektrinėje metinėmis, bet drauge yra priminimas, kuo gali baigtis saugumo nepaisymas branduolinėje jėgainėje.
„Taip norime priminti, kad Astravas yra čia, Astravas pagal dabartinę situaciją negalėčiau pasakyti, kad yra daug saugesnis negu Černobylis – nenoriu nieko gąsdinti, tačiau statybos kultūra, eksploatacijos kultūra yra pakankamai žemo lygio ir šito nematyti būtų tiesiog nusikaltimas“, – kalbėjo prezidentas.
Neformalioje EVT sesijoje patvirtinti ES socialinės politikos prioritetai
Neformalioje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje šeštadienį patvirtinti 2030 metų ES socialinės politikos prioritetai, grindžiami socialinės nelygybės, skurdo ir atskirties mažinimu bei dialogu su socialiniais partneriais, pranešė Prezidentūra.
„Susitikime sutarėme, kad Europa turi būti socialinės sanglaudos ir gerovės žemynas. Lietuva palaiko inovatyvios socialinės politikos tikslų įgyvendinimą. Galime ir turime pradėti veikti nedelsdami. Išsikelti nacionalinius tikslus, ieškoti inovatyvių sprendimų, aktyviai tartis su socialiniais partneriais“, – sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Nurodoma, kad Lietuvos vadovas palaiko Bendrijos įsipareigojimą pasiekti proveržį užimtumo skatinimo, įgūdžių tobulinimo ir gyventojų socialinės apsaugos srityse.
ES lyderiai sutarė, kad bus siekiama užtikrinti gyventojų užimtumo lygį iki 78 procentų. Taip pat sumažinti asmenų, gyvenančių skurdo rizikoje ar patiriančių socialinę atskirtį, skaičių ES bent 15 mln., iš kurių bent 5 mln. turi būti vaikai.
Prezidentas palaikė idėją, kad nacionalinius socialinės politikos tikslus šalys narės galėtų nusistatyti individualiai, ilgalaikėje perspektyvoje prisidėdamos prie ES patvirtintų prioritetų.
