Svarbi pozicija
„Lietuvos ryto“ televizijos šaltinių žiniomis, įtampa tarp prezidento ir konservatorių prasidėjo tada, kai buvo pradėta formuoti Vyriausybė, – prezidentas užsienio reikalų ministro pareigose norėjo matyti Astą Skaisgirytę, kuri šiuo metu dirba jo patarėja.
„Turiu tam tikrą informaciją, kuri galėtų tai patvirtinti, tačiau posėdžiuose nedalyvavau. Apskritai prezidento tendencija manyti, kad užsienio politiką jis vykdo vienasmeniškai, atitinka tą elgesio kodą“, – kalbėjo Ž.Pavilionis.
Šaltinių teigimu, buvo svarstoma, kad jeigu prezidentas nenusileis dėl užsienio reikalų ministro pozicijos, tada konservatorių partijos lyderis Gabrielius Landsbergis taptų Seimo pirmininku. Tačiau tam pasipriešino liberalai, nesutikę atiduoti Seimo pirmininko pozicijos.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys, šešėlinis užsienio reikalų ministras G.Surplys laidos metu teigė manantis, kad šiuo atveju vyksta platesnis žaidimas.
„Mums, LVŽS, nuo pat kadencijos pradžios yra įtartina, kad TS-LKD turi visišką valdžios užvaldymo planą – tai apima ne tik žaidimus dėl to, kas lips į lėktuvą ir skris į EVT, bet ir idėjas naikinti tiesioginius mero, prezidento rinkimus, naikinti vienmandates apygardas.
Džiugu, kad konservatoriai pamažu supranta, kad ne jie vieni valdo teisinę valstybę, ir atsitraukia nuo tokių agresyvių fronto pozicijų. Tačiau ši užvirta košė su bandymu prezidentą nustumti nuo jam Konstitucijoje patikėto vaidmens užsienio politikoje panašesnė į planą, kaip ateiti į valdžią – gal ne visiems laikams, bet ilgam, ir patekti į visus jos sluoksnius“, – svarstė G.Surplys.
Puota maro metu?
Ž.Pavilionis ironizavo, kad jeigu mąstytų apie užsienio politiką taip plačiai, kaip G.Nausėda, tai jis pats arba Gabrielius Landsbergis turėtų perimti visų Seimo komitetų pirmininkų arba visų ministerijų kėdes – ir socialinių reikalų, ir aplinkosaugos, ir žemės ūkio.
Kaip teigė konservatorius, Konstitucijoje nurodyta, jog prezidentas viršūnių tarybose atstovauja valstybei užsienio politikos ir dvišalių santykių klausimais, tuo metu Europos Sąjungos (ES) reikalai yra premjero ir Vyriausybės prerogatyva.
Ž.Paviliono manymu, prezidento dalyvavimas tarybose, kuriose sprendžiami bedarbystės, skurdo klausimai, arba tai, kad prezidentas siekia dalyvauti būsimose derybose dėl klimato kaitos, kur bus nustatyti svarbūs rodikliai Lietuvos įmonėms, anot konservatoriaus, yra „teisinis nihilizmas“.
Anot ERK pirmininko, kai prezidento patarėja konservatorių bandymą kelti šį klausimą įvardija „antivalstybine veikla“, Ž.Pavilionio teigimu, „tai yra pasikėsinimas, galima sakyti, į demokratijos pagrindus. Tai man panašu į A.Lukašenkos ar V.Putino žargoną“.
Be to, Ž.Pavilionio teigimu, G.Nausėdos išvyka į penktadienį ir šeštadienį Portugalijoje vykusį neformalų EVT posėdį, į kurį keliavo 13 žmonių delegacija (du prezidento vyriausieji patarėjai, ambasadorius, trys šalies vadovo patarėjai, Protokolo skyriaus specialistas, fotografas, operatorius ir trys apsaugos darbuotojai), yra visų mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas.
„Neformali taryba išsiskiria tuo, kad iš esmės dalyvauja vienas vadovas, – jis uždaromas nuo delegacijos tam, kad delegacija nedarytų jam įtakos ir kad jis laisvai su kitais vadovais galėtų surasti sprendimą jautriu klausimu.
Tuo metu delegacija geria vyną, kavutę, šildosi saulėje. Atkreipkite dėmesį – dvi galingos, daug kartų turtingesnės valstybės už mus – Vokietija, Nyderlandai, net nepasiuntė atstovo, nusprendė dalyvauti nuotoliniu būdu“, – pabrėžė Ž.Pavilionis.
„13 delegacijos narių maro metu. Ironiškiausia, kad svarsto socialinius klausimus, atskirtį, ir tuo pat metu iš mano ir pono G.Surplio kišenių paima pinigus ir juos išleidžia vynui Porte“, – pridūrė jis.
Sulaukė grasinimų?
Savo ruožtu G.Surplys stebėjosi, kodėl premjerė Ingrida Šimonytė negali nueiti pas prezidentą ir pasidalinti išvykomis pagal kompetencijų sritis.
„Kam reikia pasitelkti Europos reikalų komitetą, kuris dirbtinėmis, pokiliminėmis darbotvarkėmis bando įgrūsti ją į lėktuvą, tuo pastatydamas ir ją į nepatogią padėtį? Susitarkite viršūnėje – kam mus čia velti ir sukurti trivialią problemą?“ – klausė valstietis.
Vis dėlto Ž.Pavilionis pabrėžia, kad susitarti nepavyko.
„Problema ta, kad bent porą kartų su prezidentu yra tartasi, ir prezidento atsakymas, pati I.Šimonytė sakė, yra labai šiurkštus „ne“. Tai jeigu jau taip atsakoma aukščiausiu lygiu, tai Konstituciją ir įstatymus, nebijokite, apginsime Seime. Jeigu prezidentas jų nesilaiko, kalbėsimės atvirai, viešai ir to tikrai nebijosime“, – teigė Ž.Pavilionis.
Ar tai reiškia, kad konservatoriai svarsto apie apkaltą?
„Kol kas mes dar bandome šnekėtis politiškai. Tam yra užsienio reikalų koordinavimo taryba, galbūt iškeltume ten, jei jis sako, kad su juo nesišnekama. (...)
Mes nekalbame apie jokius kitus drausminius dalykus, kur prezidentas mums primena, kad jeigu mes neklausysime jo, tai jis pritaikys ne tik politines, bet ir kitokias atsakomybes. Čia apie ką, apie sodinimą kalba? Tai yra grynai Rytų diktatorių pareiškimai“, – kalbėjo Ž.Pavilionis.
