Politikos ekspertai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ paaiškino, kas šiuos skirtumus nulėmė, tuo pačiu įvertino naujausius partijų reitingus. Politologai pastebi, kad krentantys Vyriausybės reitingai panikos kelti neturėtų, kada opozicinės partijos tam tikra prasme dirba valdančiųjų naudai.
Medaus mėnesio nebuvo
LRT užsakytos rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ apklausos duomenimis, Vyriausybės darbu šalyje patenkinti 46 proc. respondentų. Tuo metu „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad Vyriausybės darbu patenkinti tik 35 proc. respondentų.
Politologė Rima Urbonaitė teigė, kad 11 proc. skirtumo tarp apklausos rezultatų dramatizuoti nereikėtų, svarbi ir klausimo formuluotė: „Gali pakeisti vieną žodį ir gauti visiškai skirtingą rezultatą“.
„Manau, kad šito nereikia dramatizuoti. Apklausos daromos šiek tiek skirtingais metodais, natūralu, kad jos gali skirtis. Bendra tendencija tokia – Vyriausybės reitingai po truputį krenta“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
Anot jos, kalbėjimas apie buvusį ministro kabineto „medaus mėnesį“ nebuvo tikslingas, nes ši Vyriausybė jokio medaus mėnesio neturėjo.
„Jie atėjo į degantį namą, kada reikėjo gesinti gaisrus. Jei Ingrida Šimonytė sakė, kad šios Vyriausybės pirmosios šimtas dienų jai buvo sunkiausios gyvenime, tai aš tikrai sakiau, kad ateinančios šimtas dienų, vargu, ar bus lengvesnės. Panašu, kad tai ir vyksta“, – įvertino ji.
Panikos neturėtų būti
Tuo metu komunikacijos specialistas Mindaugas Lapinskas pastebi, kad „Delfi“ užsakytoje apklausoje „išjungti“ visi piliečiai virš 75 metų – jie nebuvo apklausti. Tuo metu LRT skelbiamoje apklausoje, kurioje Vyriausybės reitingas yra aukštesnis, ši piliečių grupė buvo apklausta.
„Turint omeny, kad 75+ amžiaus grupėje Vyriausybės reitingas yra kone aukščiausias tarp visų amžiaus grupių, būčiau labiau linkęs tikėti LRT apklausa, nes ten tiesiog yra visa Lietuvos populiacija, o ne selektyvinės demografinės grupės“, – įvertino M.Lapinskas.
M.Lapinskas teigė manantis, kad jeigu apklausa neapima visų žmonių, kurie turi teisę balsuoti, tada tokia informacija turėtų būti iškelta aukščiau negu pačioje teksto apačioje ir smulkiu šriftu.
Komunikacijos specialistas sutiktų su nuomone, kad ši Vyriausybė neturėjo medaus mėnesio, tačiau, anot jo, reikėtų į reitingus žiūrėti dinamiškai.
„Reikėtų žiūrėti ne tik į Vyriausybės reitingus, bet ir į tai, kas kitas kyla, kokie manevrai vyksta konkurentų stovyklose. Kol kas iš ten nematau jokių didelių grėsmių I.Šimonytės reitingui.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad jeigu būtų kokios rinkimų kampanijos – dabar po truputį kalbama apie savivaldos rinkimus, tai konservatoriai, be jokios abejonės, kampanijas moka daryti gerokai geresnes negu valstiečiai arba socialdemokratai. Ir bent jau šiandien jokios panikos neturėtų būti“, – įsitikinęs M.Lapinskas.
Opozicijos bėdos
„Spinter“ apklausa parodė, kad per mėnesį paklaidos ribose pakilo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), kada Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) reitingas paklaidos ribose per mėnesį krito.
Apklausos duomenimis, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį, už TS-LKD balandį būtų balsavę 15,6 procento, kovo mėnesį – 15,8 procento apklaustųjų. Tuo metu už LVŽS balandį būtų balsavę 15,2 procento apklaustųjų, kovo mėnesį – 14,2 procento.
Vis dėlto, R.Urbonaitės teigė mananti, jog valstiečiai neturi pagrindo labai džiaugtis.
„Gali padžiūgauti, kad tavo pagrindiniai konkurentai dirba labai sunkiomis sąlygomis, bet jeigu žiūrime į tai, ką daro opozicija, tai panašu, kad opozicija tam tikra prasme dirba valdančiųjų naudai.
Nes opozicinė koalicija yra butaforinė – net nespėjus pradėti veikti šiai koalicijai tarp darbiečių ir valstiečių, labai greitai visi sėkmingai išsidraskė. Natūralu, kad to buvo galima tikėtis“, – kalbėjo politologė.
Anot jos, nėra konsoliduoto veikimo, patys valstiečiai tai išeina iš darbo grupių, tai vėl grįžta, nesimato apgalvoto bei sistemingo veikimo.
„Tai, kas čia vyksta, sakyčiau, yra paranku valdantiesiems. Nes jei opozicija būtų pakankamai stipri, tai tikrai būtų karšta. Dabar tokia opozicija, kokia yra, nepanašu, kad kaišiotų pagalius į ratus, manyčiau, kad daug galimybių tiesiog neišnaudoja.
Valstiečiai patys jau turėtų savimi susirūpinti ir pagalvoti, kas bus per savivaldos rinkimus, tuo labiau, kad 2019 metų savivaldos rinkimai jiems susiklostė labai nekaip. Reiškia, savivaldoje jie iki šiol yra silpni. Su tokiu darbu Seime aš sunkiai įsivaizduoju, kaip jie gali geriau užkurti dirvą sau savivaldos rinkimams“, – svarstė R.Urbonaitė.
M.Lapinskas ironizavo, kad valstiečiams vis dėlto yra kuo džiaugtis – būtent savaitgalį vyksiančiu „Didžiuoju šeimų gynimo maršu“. „Eis gi į Vingio parką driokstelt apie tradicines šeimas“.
„Tai, ko gero, rodo visą jų minties gylį. Yra posūkis, bandymas atsisėsti ant kelių kėdžių, bandymas užimti radikalesnes pozicijas. Sakyčiau, kad tai yra tam tikros desperacijos ženklas, nes jeigu jaustumeisi tvirtas, tai, ko gero, neieškotum įvairių marginalų priedangos“, – kalbėjo M.Lapinskas.
Anot jo, valstiečiai niekada, nuo pat įsikūrimo neturėjo normalios vizijos, programos ar kampanijos. „Kai jie istorijos klaida laimėjo, tai buvo daugiau dėl to, kad tuometiniai valdantieji visiškai pralošė, negu jie laimėjo“, – svarstė M.Lapinskas.
Naujo lyderio darbai
Tuo metu Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), išsirinkusi naują lyderę, kol kas reitingais džiaugtis taip pat negali. „Spinter“ duomenimis, balandį už šią partiją teigė, jog balsuotų 5,4 procento apklaustųjų, kovo mėnesį – 5,8 procento.
M.Lapinsko teigimu, kol kas Vilija Blinkevičiūtė apie tai, ką žada Lietuvai, nekalbėjo, tačiau partijai žadėjo daug – sieks, kad sprendimai būtų priimti vieningiau, kalba, kad reikia baigti susiskaldymą, dalijimąsi į savus ir svetimus.
„Ko gero, toje partijoje kovų yra gerokai daugiau negu mums iš išorės atrodo. Tikriausiai vienas iš motyvų, kodėl partija išsirinko ją, buvo tai, kad reikia susitvarkyti namus, prieš einant tvarkyti gatvę ar kitų žmonių kiemus. Galbūt partijos viduje bus kažkokių pokyčių.
O dėl judėjimo link platesnių simpatijų šiek tiek abejočiau, nes, man atrodo, kad ir amžius, ir profilis, ir galiausiai bagažas ne visai tas, kurio dinamiškai, perkrovimo turinčiai įgauti partijai reikėtų“, – svarstė M.Lapinskas.
Komunikacijos specialistas teigė manantis, kad LSDP turėtų keisti savo kaip partijos, kuri nieko kito nemoka, tik būti valdžioje, įvaizdį. „Nes jau greitai išaugs antra Lietuvos žmonių karta, kuri nebeprisimena, kada tie socialdemokratai buvo valdžioje“.
R.Urbonaitė teigė, kad V.Blinkevičiūtės išrinkimas pirmininke partijai kol kas nieko neduoda, ką duos ateityje – dar bus matyti. Anot jos, tai nėra naujas veidas, atpažinamumas – vienas iš privalumų, tačiau ir minusas, vertinant, kiek seniai partijoje esantis asmuo gali įnešti naujo.
Anot politologės, keli paskutiniai partijų reitingai parodė, kad LSDP šiandien yra labai blogoje pozicijoje.
„Kiek V.Blinkevičiūtė bekalbėtų, kad vienintelė kairė iš tikrųjų yra socialdemokratai, to kalbėjimo neužtenka. Reikia strategijos partijos viduje“, – pabrėžė R.Urbonaitė.
