Nors Lietuvoje masinė vakcinacija oficialiai dar neprasidėjo, kai kurios savivaldybės jau skiepija ir 18 metų sulaukusius žmones. Pasak premjerės, specifinių aplinkybių, kai prioritetine tvarka galima judėti žemyn, atsiranda visose šalies savivaldybėse.
„Iš esmės, prioriteto tvarka yra nustatyta sveikatos apsaugos ministro, bet yra specifinių aplinkybių, kai nuo tos prioritetų eilės savivaldybės nukrypsta. Paprastai tai yra susiję ir su tam tikra vakcina, konkrečiai „AstraZeneca“.
Ką teigia savivaldybės, kad einant normalia prioritetų seka, yra sudėtinga surinkti konkrečia vakcina norinčių skiepytis žmonių, kadangi žmogui leidžiama vakciną rinktis, tarsi natūraliai galima nusileisti beveik iki pačio jauniausio amžiaus.
Ar iš tiesų taip visur yra – sunku patikrinti, nes Vyriausybė neturi galimybių apklausti visų gyventojų, ar iš tiesų jie yra atsisakę šitos galimybės ir jau savivaldybė turi judėti toliau, kad vakcinacija nestrigtų“, – LRT RADIJUI antradienį teigė I.Šimonytė.
Savivaldybės turėtų labiau pasistengti įtikinėdamos senjorus
Vis tik, pasak jos, savivaldybės turėtų stengtis įtikinti skiepytis kuo vyresnius žmones.
„Aš į tai žiūriu kaip į nelabai pageidautiną dalyką, nes man sunku patikėti, kad vyresnėse amžiaus grupėse norinčių neatsiranda. Bety, jeigu taip yra, savivaldybės teisę judėti žemyn turi“, – pridūrė ji.
Pasak premjerės, visos savivaldybės žino, kad skiepyti jaunesnius žmones galima, tačiau ji pastebi kontrastų.
„Šiek tiek stebina kai kurie kontrastai, kurie pastebimi tarp savivaldybių. <...> Kodėl vienai savivaldybei pavyksta pasiekti 67 proc. vakcinacijos mastą vyresnio amžiaus grupėse, o kitai tik 52 proc. ir ji turi judėti link 18-mečių?
Čia, matyt, yra požiūrio klausimas, nes darbo įdėti skiepijant vyresnius žmones reikia daug, daug darbo įdeda šeimos gydytojai kviesdami, įkalbindami“, – sakė I.Šimonytė.
Premjerės teigimu, kitų šalių statistika rodo, kad, skiepijimo mastams pasiekus maždaug pusę populiacijos, skiepijimo tempas ženkliai sulėtėja, tad dalį žmonių netolimoje ateityje vis dar teks įtikinėti.
„Apklausos, kurias SAM buvo užsakiusi, rodė, kad tvirtai apsisprendusių skiepytis žmonių yra apie 40 procentų, dar maždaug 20 procentų, kurie veikiau skiepytųsi. Dalį žmonių dar reikės papildomai įtikinti, jie galbūt dairysis į savo kaimynus, gimines, kaip jiems sekasi, ar tikrai viskas po to skiepo gerai“, – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ sakė I.Šimonytė.
Vasarą „Pfizer“ vakcinų kiekiai bus didesni
Ji taip pat sakė nemananti, kad liks nepanaudotų „Pfizer“ vakcinos dozių.
„Pfizer“ vakcina yra suskiepijama absoliučiai visa, kuri yra gaunama, tai kol kas nematau tokios rizikos, kad plėtrai galimybės yra išsemtos“, – aiškino premjerė.
Šia vakcina bus skiepijami ir vaikai nuo 16 metų. Pasak I.Šimonytės, Jungtinėse Amerikos Valstijose šią vakciną jau leista naudoti ir jaunesniems vaikams, tačiau Europoje tai kol kas nenumatoma.
„Kol nėra Europos vaistų agentūros sprendimo, tokio sprendimo ES ir nėra. Bet jei įregistruotų tokią dokumentacijos pataisą, tokios galimybės būtų suteiktos“, – tvirtino I.Šimonytė.
Pasak jos, vasarai įpusėjant „Pfizer“ tiekimai bus didesni.
„Pagrindiniai tiekimo kiekiai tenka antram ir trečiam ketvirčiui – jau birželio mėnesį tiekimai kas savaitę bus pusantro karto didesni nei dabar“, – kalbėjo Ministrė Pirmininkė.
Diskutuojama ir dėl tam tikrų vakcinų antrosios dozės datos. Pasak I.Šimonytės, dabar yra skiepijama taip, kaip buvo skiepijama nuo pat pradžių, bet yra tokių situacijų, kai, pavyzdžiui, abiturientams antras skiepas numatytas per egzaminų sesiją ir šie nori pasiskipeyti anksčiau.
Pasak jos, tą daryti galima, bet primygtinai rekomenduojama „AstraZeneca“ vakcina skiepytis po 12 savaičių.
Premjerė tvirtino, kad „Pfizer“ vakcinos antrosios dozės data nebus vėlinama.
Kalbėdama apie galimybių pasą I.Šimonytė teigė, kad testavimui bus naudojami tie patys algoritmai, kurie naudojami ir pačiai epidemijos kontrolei, testuojama bus mobiliuosiuose punktuose.
„Priklausys nuo pačių savivaldybių pajėgumų ir galimybių išplėsti punktų veiklą. Vyriausybė tikrai aprūpins savivaldybes testais, nėra didelės prasmės kažkokias kvotas nustatinėti.
Bet natūralu – jei konkrečioje savivaldybėje bus daug darbo krūvio mobiliuose punktuose, tai tos opcijos papildomai testuotis kad ir kiekvieną dieną gali būti natūraliai apribotos“, – aiškino I.Šimonytė.
