Tačiau politologai pastebi, kad ne tik laisviečių idėjos kelia sumaištį valdančiojoje koalicijoje, bet ir konservatorių žaidimai dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT). Politikos ekspertai svarsto, kad didžiausia koalicijos frakcija tokiu būdu siekia sėkmės 2024 metų prezidento rinkimuose.
Dvigubi standartai
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas trečiadienį kalbėjo, jog nebijo kritikuoti koalicijos partnerių konservatorių, kurie užsimojo keisti atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) tvarką. E.Gentvilas teigė, kad nepalaikytų įstatymo, reglamentuojančio Lietuvos atstovavimą EVT.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojas Vytautas Dumbliauskas „Žinių radijo“ laidoje teigė nemanantis, kad ši konservatorių iniciatyva kenkia valdančiosios koalicijos darbui, o patį atstovavimo EVT klausimą politologas vertina kaip konservatorių politinį žaidimą
„Konservatoriai žaidžia tam tikrą žaidimą, manyčiau, rinkiminį žaidimą. Nes ši kova – tikrai be pabaigos, manau, kad Gitanas Nausėda tikrai nenusileis – tai jam būtų pralaimėjimas.
O kas trukdo konservatoriams, vadinkime taip, diskutuoti dėl to? Vis tiek jie turi pripažinti, kad jie patys sukūrė precedentą, jog ten dešimt metų važiavo vien tik prezidentė. Kada buvo sava, jų remiama kandidatė ir prezidentė, viskas buvo gerai, o dabar, kada yra ne jų kandidatas, ne jų žmogus, yra blogai. Kvepia dvigubais standartais – tą konservatoriai irgi turi suvokti“, – įvertino V.Dumbliauskas.
Politologas svarsto, kad šis klausimas neišsispręs įstatymiškai, jeigu net liberalai tokio įstatymo nepalaikytų. Net ir priimtas įstatymas būtų vetuotas prezidento, o atmesti veto, tikėtina, nepavyktų.
Tačiau galimai šio klausimo išsprendimas net ir nėra galutinis tikslas. V.Dumbliauskas mano, jog mąstoma apie 2024 metų prezidento rinkimus.
„Klausimas labiau aktualus TS-LKD, kad parodytų, jog prezidentas – ne jų žmogus, tuo pačiu būtų renkami taškai savo žmogui. Vis tiek TS-LKD 2024 metais kels, manau, tą pačią kandidatę. Norima, kad ta kandidatė būtų labiau matoma, važiuotų į Briuselį. Manau, kad tai yra diskusija dėl galios, o galios, kaip ir pinigų, niekada nėra per daug“, – svarstė politologas.
Neturėtų prisidengti
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis pritaria minčiai, kad klausimas dėl atstovavimo EVT – konservatorių žaidimas, pridengiamas žodžiais apie „darbą tėvynei“.
„Labai dažnai prisidengiant tokiais patriotiniais lozungais arba tėvynės meile iš tikrųjų padaromi patys blogiausi dalykai. Todėl geriau nereikėtų prisidenginėti tokiais lozungais, o tiesiog daryti taip, kad iš tiesų visi pamatytų, kad tai naudinga.
Šiuo atveju šis susikirtimas su prezidentu nėra naudingas nei tėvynei, nei politinei sistemai. Tai yra tiesiog stumdymasis, bandymas išstumti prezidentą iš tam tikrų pozicijų vardan to, kad jas užleistų kažkam kitam. Kam? Būsimai kandidatei ir savotiškai konservatorių nuosavybei, jei taip grubiai galima pasakyti“, – kalbėjo L.Bielinis.
Ar tikrai naudinga?
L.Bielinis svarstė, jog G.Nausėda elgiasi logiškai nenusileisdamas konservatoriams, nes nusileisdamas ir jiems, ir visuomenei parodytų, kad konservatoriai gali dominuoti visur, kad lemiamas žodis yra jų.
Vis dėlto, politologas mano, kad šio klausimo eskalavimas konservatoriams nėra naudingas.
„Šiuo žaidimu konservatoriai pralaimi ne tik taktinį momentą šiandien, bet ir strateginį savo akcentą – visuomenės akyse jie tampa negatyviais, atakuojančiais Lietuvos politinės valdžios simbolį – prezidentą, nesvarbu, kokia pavardė.
Lietuvoje prezidentas yra gerbtinas vien todėl, kad yra prezidentas. Konservatoriai, šitaip elgdamiesi, pirmiausia žlugdo save“, – kalbėjo L.Bielinis.
Tuo metu V.Dumbliauskas mano, kad šis žaidimas, kuris gali tęstis be galo, konservatoriams yra naudingas.
„Taip jie telkia savo elektoratą, nes konservatorių elektoratas balsavo už I.Šimonytę, G.Nausėda – ne jų prezidentas. Tokiu atveju žaidžiama per žmonių emocijas.
Konservatorių elektoratas ribotas, maksimaliai 300 tūkst. rinkėjų – jiems svarbiausia tą elektoratą sutelkti, pritraukti tuos, kurie nemėgsta G.Nausėdos kaip asmenybės šiame poste. Manyčiau, kad šis žaidimas truks iki pat rinkimų“, – prognozavo politologas.
Koalicijos tvirtumas
Dalis Lietuvos apžvalgininkų jau dabar abejoja, ar valdančioji koalicija išlaikys iki kadencijos pabaigos – spekuliuojama, ar Laisvės partija, nepatenkinta, kad dalis jos pasiūlymų nebuvo priimti, nepasitrauks į opoziciją.
Tačiau L.Bielinis abejoja, jog skirtumai tarp valdančiojoje koalicijoje esančių frakcijų yra koaliciją laužantys skirtumai. „Manyčiau, kad tie skirtumai yra neišvengiami ir privalomi“.
„Tie skirtumai, nesutarimai, kuriuos galime įžvelgti, jie egzistuoja, bet ši koalicija veikia. Skirtumai iššaukia diskusijas koalicijos viduje – tai yra gerai, nes koalicija be diskusijų yra monolitinė plyta ant didžiulio kapo“, – įsitikinęs politologas.
V.Dumbliauskas taip pat abejojo, kad Laisvės partija galėtų iškristi iš valdančiosios koalicijos.
„Ten yra jauni, bet protingi žmonės ir supranta, kad jeigu jie išeis iš koalicijos, jie Seime bus niekas. 11 frakcijos narių opozicijoje nelabai ką nuveiks“, – pažymėjo politologas.
V.Dumbliauskas taip pat teigiamai vertino, kad frakcijose vyrauja skirtingos nuomonės, veikia skirtingos srovės – anot jo, matoma gyvybė, išginčytos idėjos – į gerą.
Vis tik, L.Bielinis pastebi, kad Laisvės partijos jaunatviškas, netradicinis principų rinkinys iššaukia jei ne koalicijos partnerių prieštaravimą, tai bent jau bandymą tuos reikalavimus sušvelninti.
„Jie (Laisvės partijos frakcijos nariai – aut.past.) aikštingi, pakankamai ryškiai, provokatyviai išsakantys savo pozicijas, kartais be diskusijų reikalaujantys sprendimų. Tačiau koalicijos partneriai tai sušvelnins, situaciją subalansuos. Ar tai naudinga visuomenei galutine prasme – naudinga. Šiai politinei partijai norėtųsi visko greičiau, tačiau greičiau nebūna“, – įvertino L.Bielinis.
Krentantys reitingai
Tuo metu vertindamas antradienį pasirodžiusius reitingus L.Bielinis teigė, kad plačiai diskutuojamas Vyriausybės reitingų kritimas nėra toks didelis, kad būtų galima kalbėti apie ryškią tendenciją.
„Kol kas kritimas nėra toks didelis – viskas vyksta paklaidos ribose, todėl kalbėti apie atvirą ir ryškią tendenciją būtų neteisinga. Tam tikri simptomai egzistuoja, bet jie egzistuoja visada: tie, kurie yra valdžioje, yra labiau kritikuojami, labiau stebimi. Jų atžvilgiu visada daugiau pretenzijų“, – pabrėžė politologas.
V.Dumbliauskas svarstė, kad tokioje pandemijos situacijoje, kada sustabdyta ekonomika, 46 proc. apklaustųjų palankus Vyriausybės vertinimas yra neblogas rezultatas.
„Įdomus pastebėjimas, kad palankiausiai vertina tie, kam daugiau negu 65 metai – pensininkai patenkinti, pensijos mokamos, Vyriausybė elgiasi gerai. O tarp nepatinkintų didžiausią procentą užima 45-55 amžiau žmonės. Galima suprasti – jauni žmonės, jų vaikai dažniausiai mokyklinio amžiaus, dažnas galbūt negali dirbti, prastovose, arba vaikai namuose, lipa sienomis“, – samprotavo V.Dumbliauskas.
