Politologai nupiešė Šeimų maršo dalyvio portretą: ar būtų įvykęs prie kitos valdžios?

Šeštadienį apie 10 tūkst. į Vingio parką atvykusių „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyvių skandavo „Seimą – lauk“, reikalavo Seimo iš darbotvarkės išbraukti tam tikrus klausimus. Politologai svarsto, kad daugiausiai į renginį vyko konservatyvių pažiūrų asmenys, suerzinti Laisvės partijos svarstomų iniciatyvų, tuo metu vien pandemijos valdymo klausimai, anot jų, tiek dalyvių nebūtų mobilizavę.

Vyautas Dumbliauskas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vyautas Dumbliauskas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vytautas Isoda.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vytautas Isoda.<br>V.Skaraičio nuotr.
„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyvių skandavo „Seimą – lauk“, reikalavo Seimo iš darbotvarkės išbraukti tam tikrus klausimus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyvių skandavo „Seimą – lauk“, reikalavo Seimo iš darbotvarkės išbraukti tam tikrus klausimus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyvių skandavo „Seimą – lauk“, reikalavo Seimo iš darbotvarkės išbraukti tam tikrus klausimus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyvių skandavo „Seimą – lauk“, reikalavo Seimo iš darbotvarkės išbraukti tam tikrus klausimus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyvių skandavo „Seimą – lauk“, reikalavo Seimo iš darbotvarkės išbraukti tam tikrus klausimus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyvių skandavo „Seimą – lauk“, reikalavo Seimo iš darbotvarkės išbraukti tam tikrus klausimus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyvių skandavo „Seimą – lauk“, reikalavo Seimo iš darbotvarkės išbraukti tam tikrus klausimus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyvių skandavo „Seimą – lauk“, reikalavo Seimo iš darbotvarkės išbraukti tam tikrus klausimus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyvių skandavo „Seimą – lauk“, reikalavo Seimo iš darbotvarkės išbraukti tam tikrus klausimus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyvių skandavo „Seimą – lauk“, reikalavo Seimo iš darbotvarkės išbraukti tam tikrus klausimus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyvių skandavo „Seimą – lauk“, reikalavo Seimo iš darbotvarkės išbraukti tam tikrus klausimus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyvių skandavo „Seimą – lauk“, reikalavo Seimo iš darbotvarkės išbraukti tam tikrus klausimus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyvių skandavo „Seimą – lauk“, reikalavo Seimo iš darbotvarkės išbraukti tam tikrus klausimus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyvių skandavo „Seimą – lauk“, reikalavo Seimo iš darbotvarkės išbraukti tam tikrus klausimus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kontroversi<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kontroversi<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kontroversi<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kontroversi<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kontroversi<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kontroversi<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

May 16, 2021, 6:51 PM, atnaujinta May 16, 2021, 6:52 PM

Pateikė reikalavimus

Protesto akcijos dalyviai renginio pabaigoje iškėlė savo reikalavimus. Renginio organizatoriai reikalavo Seime nesvarstyti Stambulo konvencijos ratifikavimo, taip pat neteikti svarstymui Partnerystės įstatymo projekto.

Reikalauta iš Seimo darbotvarkės išbraukti nedidelio kiekio narkotinių medžiagų bei Tautinių mažumų įstatymo projektus. Taip pat – atverti visas mokyklas kontaktiniam mokymui.

Be to, renginio organizotoriai pareikalavo iš pareigų atšaukti ministres Eveliną Dobrovolską, Aušrinę Armonaitę bei ministrą Arūną Dulkį.

Senos skirtys

Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas, politologas Vytautas Isoda svarstė, kad į „Didįjį šeimos gynimo maršą“ pirmiausiai vyko rinkėjas, kurio netenkina dabartinių valdančiųjų veikla.

Politologo manymu, tikėtina, jog protestavo ultra-dešiniųjų ar konservatyvių pažiūrų flangą atstovaujantys žmonės. Anot jo, į protesto akciją galimai atvyko įvairių partijų rinkėjai – ir valstiečių, ir konservatorių.

„Dalyvavo rinkėjas, pirmiausiai nusivylęs padėtimi šalyje, planuojamais pokyčiais. Galbūt jiems Lietuvos visuomenė keičiasi per greitai, jiems sunku suprasti (siūlomus pokyčius – aut.past.)“, – kalbėjo V.Isoda.

Politologas svarstė, kad marše galimai dalyvavo statistiškai mažiau išsilavinęs, mažesnių pajamų rinkėjas.

Pasak V.Isodos, Stambulo konvencija, prieš kurią teigė protestuojantys organizatoriai, galimai buvo tas veiksnys, kuris tiesiog užaštrino senas visuomenės skirtis.

„Visose visuomenėse jų yra. Mūsų visuomenėje galbūt stokojama tolerancijos kitokiai nuomonei, o Stambulo konvencija tuos klausimus iškėlė atviru pavidalu“, – akcentavo jis.

Jautriausi klausimai

Jam antrino ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas. Anot jo, mitinge galėjo dalyvauti konservatorių arba valstiečių rinkėjai, kurie įprastai palaiko tradicines vertybes.

Politologas mano, kad dar tik ruošiamas Partnerystės įstatymas, Stambulo konvencija buvo pagrindiniai maršo dirgikliai.

„Manau, kad Laisvės partija savotiškai suerzino. Dar per anksti, dar mūsų visuomenė nepriaugo prie partnerystės dalykų“, – svarstė V.Dumbliauskas.

Anot jo, gyventojų nepasitenkinimas gali būti dėl įvairių priežasčių – žmonės pikti ir dėl karantino, netektų darbų ir pajamų, tačiau vien šie klausimai, politologo manymu, nebūtų pritraukę tiek žmonių.

„Karantinas švelninimas, skiepijimas vyksta. Situacija, mano manymu, valdoma. Manyčiau, kad Laisvės partija sudirgino tam tikrą publiką“, – kalbėjo V.Dumbliauskas.

V.Isolda taip pat teigė manantis, jog jeigu šiuo metu šalį valdytų dabartinių opozicinių partijų koalicija, tokios apimties protesto nebūtų buvę – pirmiausia todėl, kad partnerystės, Stambulo konvencijos klausimai, tikėtina, būtų ignoruojami, o, pavyzdžiui, pandemijos valdymo, ekonomikos padėties klausimai nebūtų taip mobilizavę dalyvių.

„Kitose šalyse buvo labai didelių protestų prieš pernelyg griežtas pandemijos valdymo priemones, dėl jaučiamų apribojimų asmens laisvei. Lietuvoje tokio masto protestų nebuvo, didžioji visuomenės dalis – pasyvesnė šiais klausimais.

Nors visuomenė buvo nepatenkinta kai kuriomis taikomomis priemonėmis, arba tas nepasitenkinimas nebuvo toks stiprus, arba neatsirado, kas tai organizuotų. O šie (tradicinių šeimos vertybių – aut.past.) klausimai žmonėms emociškai jautrūs“, – kalbėjo politologas.

Ar gims partija?

Anot V.Isoldos, iš šio judėjimo galėtų gimti politinė iniciatyva, tačiau sėkmės sulauktų tik tokiu atveju, jeigu panašūs mitingai taptų reguliarūs – kitaip tiesiog pasimirš. „Nebent reguliariai organizuotų, įaudrintų visuomenę, kad iki rinkimų to parako užtektų“, – prognozavo V.Isolda.

Tuo metu politologas V.Dumbliauskas abejojo, ar iš šio judėjimo galėtų gimti politinė iniciatyva. Politikos ekspertas primena, kiek daug pastangų dabartiniam Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui reikėjo įdėti, kad ši partija sulauktų pasisekimo, nors partijos veikla buvo atkurta jau nuo 1990 metų, turėjo savo bazę.

„O jeigu ir sukurtų partiją, mano manymu, surinktų kelis procentus rinkėjų balsų. Manau, kad ši politinė rinka jau užimta, o tų neparlamentinių partijų turime sočiai“, – įvertino politologas.

Galimybių politinei veiklai V.Dumbliauskas teigė galintis matyti tik tuo atveju, jeigu atsirastų labai populiarus lyderis. „Tačiau tarp renginio organizatorių ryškių lyderių nematau“, – teigė jis.

Plačiau apie įvykius „Didžiojame šeimos gynimo marše“ skaitykite čia.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.