„Aš esu prezidentą informavusi apie savo nuomonę jau prieš kurį laiką. Kadangi šią savaitę, pirmadienį, neįvyko prezidento susitikimas su manimi, tai aš jį taip pat informavau apie savo nuomonę ir šią savaitę papildomai raštu“, – ketvirtadienį Seime sakė I.Šimonytė.
Ministrė pirmininkė tvirtino laiške išdėsčiusi poziciją, kad prieš kiekvieną EVT posėdį Vyriausybė ir Prezidentūra, įvertindamos Europos viršūnių susitikimo turinį, galėtų nuspręsti, kieno atstovavimas konkrečioje Taryboje Lietuvai duotų daugiausia naudos.
Tiesa, ji pabrėžė kol kas jokio atsakymo iš G.Nausėdos nesulaukusi. „Ne, nesu. (...) Aš negaliu atsakinėti už prezidentą. Manau, kad į bet kokį klausimą, pasiūlymą yra mandagu atsakyti. Bet, jeigu nebus atsakyta, tai irgi bus atsakymas“, – konstatavo I.Šimonytė.
Viliasi pasiekti susitarimą
Vyriausybės vadovė vylėsi, kad susitarimą pavyks pasiekti Konstitucijos rėmuose.
„Aš girdžiu tuos argumentus, kurie yra sakomi, kad prezidentas atstovauja valstybei, tačiau lygiai taip pat premjeras pagal Konstituciją atstovauja Vyriausybei. O tas darinys vadinasi Valstybių ir Vyriausybių vadovų taryba. Tai to reikėtų nepamiršti. Bet aš tikiuosi, kad yra įmanoma pasiekti sutarimą mūsų Konstitucijos rėmuose“, – kalbėjo ji.
Anot premjerės, anksčiau, kai EVT susitikimai vykdavo gerokai rečiau ir temos juose būdavo struktūrizuotos, atstovavimo klausimas nebuvo keliamas, tačiau dabar, gilėjant Europos Sąjungos integracijai ir atsirandant vis daugiau bendrų sprendimų, vidaus politikos klausimų šiuose susitikimuose atsiranda vis daugiau.
„Mano nuomone, Europos Sąjungos reikalai nėra užsienio reikalai ir aš tos nuomonės nuosekliai laikausi turbūt tiek laiko, kiek mes esame Europos Sąjungoje“, – patikino I.Šimonytė.
Klausiama, kokių veiksmų valdantieji imtųsi, jei nebus atsakyta, I.Šimonytė kėlė klausimą dėl mandato suteikimo atstovauti šaliai tvarkos.
„Tuomet galbūt tų diskusijų gali būti įvairių, galima kelti klausimą, kiek yra logiška dabartinė mandatavimo tvarka. Prezidentas nėra mandatuojamas, jo negali Seimas mandatuoti, skirtingai nuo ministro pirmininko, kuris gali būti mandatuojamas pagal nustatytą procedūrą, ir, jei nesilaiko mandato, nukrypsta nuo mandato, jam galima taikyti įvairias poveikio priemones, įskaitant ir nepasitikėjimą juo Seime.
Santykis prezidento su Seimu yra visai kitas, tada, kaip turėtų vykti pozicijų rengimas, tvirtinimas ir atsiskaitymas už jas, galbūt yra vertas diskusijų klausimas“, – pasakojo premjerė.
Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetai trečiadienį kreipėsi į I.Šimonytę ir G.Nausėdą, ragindami „sutelkti jėgas ir iki kito Europos Vadovų Tarybos posėdžio birželio mėnesį susitarti dėl tinkamiausio Lietuvos atstovavimo ginant Lietuvos interesus Europos Vadovų Taryboje, atsižvelgiant Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose svarstomus klausimus“.
Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymėjo, kad EVT susitikimuose šiuo metu dalyvauja tik du prezidentai – Lietuvos ir Rumunijos, kitoms valstybėms atstovauja Vyriausybių vadovai.
Ką sako siūlymo kritikai?
Klausimą, kas Lietuvai turėtų atstovauti EVT, konservatoriai ėmė kelti laimėję Seimo rinkimus. Jie buvo užsiminę apie galimybę priimti specialų įstatymą, kuris numatytų, kad Lietuvai EVT atstovautų ne tik prezidentas, bet ir ministras pirmininkas.
Iniciatoriai teigia, kad per viršūnių susitikimus svarstomi klausimai daugiausia susiję su Vyriausybės kompetencija.
Taip pat nėra galimybių užtikrinti, kad dalyvaudamas EVT prezidentas laikytųsi Seimo ir Vyriausybės patvirtinto mandato, be to, prezidentas nedalyvauja europinių partijų veikloje.
Šios iniciatyvos kritikai teigia, kad konservatoriai taiko dvigubus standartus, nes jų remiamai prezidentei Daliai Grybauskaitei patys užleido vietą EVT ir niekada iki šiol nekėlė šio klausimo.
G.Nausėda sako, kad ketina ir toliau atstovauti Lietuvai visuose viršūnių susitikimuose.
