Kitais metais Kaunas taps Europos kultūros sostine. Artėjant šiam įvykiui paveldosaugininkė Andrijana Filinaitė pasiūlė idėją sukurti naujus miesto riboženklius.
A.Filinaitė sakė, jog kai kurie miestai stengiasi, kad ženklai, kurie žymi, kad įvažiuojama į jų teritoriją, būtų išskirtiniai.
„Vilnius pasitinka su iškelta vėliava. Telšiai ar Varniai pavadinimus užrašė žemaitiškai. Tai iš karto leidžia suprasti, kuo šie miestai saviti.
Kauno riboženkiai, matomi į miestą atvykstant iš Vilniaus ar Klaipėdos pusių, nėra kuo nors ypatingi, pastaruoju metu ir gerokai apleisti. Dabar vienas jų ties Giraite net nukeltas, nes vyksta magistralinio kelio remonto darbai“, – apgailestavo paveldosaugininkė.
A.Filinaitė įsitikinusi, kad Kaunui ruošiantis tapti Europos kultūros sostine yra puiki proga sukurti naujus įdomesnius miestą atspindinčius ženklus. Tam lėšų būtų galima skirti iš programos „Kauno akcentai“. Šioje programoje dalyvauja įvairių sričių menininkai, Kauną puošiantys meno kūriniais.
Kadangi idėjos sumanytoja yra paveldo specialistė, jai Kauno miesto ženklas asocijuotųsi su tarpukario moderniąja architektūra, tiesiomis ir apvaliomis šiai architektūrai būdingomis linijomis.
„Bet manau, kad menininkai tikrai turėtų idėjų, kokį ženklą sukurti, kad jis būtų savitas miesto simbolis. Savo pasiūlymą miesto tarybos nariams teiksiu gegužės 25 dieną“, – kalbėjo A.Filinaitė.
Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus skulptorių sekcijos vadovas Lukas Šiupšinskas sakė apie šią idėją girdėjęs, ją palaiko ir jau aptarinėja su kolegomis.
„Svarbiausia – jei idėją palaimins miesto politikai, kad kūrėjams būtų duota laiko kūrybai. Geriau nesitaikyti prie to, kad Kaunas taps Europos kultūros sostine, svarbu, kad darbas būtų brandus ir kokybiškas, o ne atliktas paskubomis“, – svarstė L.Šiupšinskas.
Skulptorius mano, kad Kauno ženklo kūrėjas neturėtų jame įamžinti savęs, toks akcentas turėtų būti universalus, suprantamas daugeliui ir funkcionalus, iš tolo matomas, apšviestas.
„Man Kaunas yra tarsi lietuvybės tvirtovė. Juk tarpukariu Kaunas buvo jos centras ir valstybingumo branduolys. Tai ir galėtų atsispindėti naujuose riboženkliuose“, – kalbėjo L.Šiupšinskas.
