Apie sekmadienį įvykusį šiurkštų incidentą, kai Vilniuje turėjęs nusileisti lėktuvas buvo priverstinai nukreiptas į Minską tam, kad būtų sulaikytas Baltarusijos opozicijos aktyvistas, kanalo „Nexta“ įkūrėjas Ramanas Pratasevičius, „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo advokatas Gintautas Bartkus bei Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Vertėtų peržiūrėti dvišales sutartis
Advokatas, buvęs teisingumo ministras Gintautas Bartkus svarstė, kad tokių šiurkščių tarptautinės teisės pažeidimų atvejų, kokį Baltarusija įvykdė sekmadienį, būna retai, tad šis incidentas – neeilinis ir keliantis didelį nerimą.
„Jei pasižiūrėtumėme į ankstesnes istorijas, tai tokių įžūlių atvejų, kurie pažeistų esminius tarptautinės teisės ir tarptautinės aviacijos teisės principus, beveik nerasime. Čia mes turime atvejį, kai lėktuvas skrido jam skirtu koridoriumi, turėjo visus leidimus, ir štai jam liepiama skristi kažkur kitur“, – sakė G.Bartkus.
„Tai yra akivaizdus tarptautinių normų ignoravimas. <...> Svarbu, kad šiuo atveju tai nebuvo kažkoks nelegalus oro erdvės pažeidimas. Nagrinėjant netgi nelegalaus įskridimo atvejus, kai nukrypstama nuo kurso, netgi tais atvejais dauguma valstybių pripažįsta, kad negalima taikyti jokios jėgos.
Čikagos konvencija irgi papildyta, kad valstybė gali reikalauti lėktuvo nutūpti tam tikram savo oro uoste tik tada, jeigu jis įskridęs be leidimo. Šiuo atveju be tos politinės dalies galėtumėme kalbėti ir apie kreipimąsi į ICAO, ir taip pat reikalauti tyrimo, sankcijų už tokius veiksmus“, – pridūrė advokatas.
Pasak jo, šis įvykis atskleidė dar vieną problemą – kiek Lietuva apskritai gali pasitikėti Baltarusija. G.Bartkaus teigimu, reikėtų įvertinti ir tai, kokios tarptautinės sutartys ir įsipareigojimai sieja Lietuvą su šia šalimi.
„Tai kelia visą eilę ir kitų klausimų: mes esame sudarę teisinio bendradarbiavimo sutartį tarp Lietuvos ir Baltarusijos, kur tarsi įsipareigojame vykdyti jų institucijų, tarp kurių yra ir tas pats KGB, nurodymus ir prašymus.
Galbūt laikas pasižiūrėti, ar tikrai mes turime pagrindą vykdyti tokius prašymus, ar tikrai neturėtumėme diskutuoti apie tai, koks mūsų santykis apskritai yra su valstybe, kuria vargu, ar galime vadinti teisine valstybe, Baltarusijos teismus vadinti teismais, ar priimti jų argumentus už gryną pinigą.
Kyla labai daug abejonių, ir šis incidentas verčia mus visus pagalvoti, ką daryti su tokiomis valstybėmis“, – svarstė advokatas.
Jis pažymėjo, kad Baltarusija prie daugelio tarptautinių susitarimų apskritai nėra prisijungusi.
„Šiuo atveju prie Čikagos konvencijos ji prisijungusi, bet prie kitų aviacijos saugumą užtikrinančių konvencijų, žmogaus teisių sutarčių – nėra. Tai turime tokį kaimyną, kokį turime, ir, deja, reikia galvoti, koks mūsų santykis su juo“, – kalbėjo G.Bartkus.
Lygina su karo veiksmais
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis teigė, kad Rusija ir kitos autokratinės valstybės jau pratinasi prie tokių nusikaltimų, tačiau atsakas turi būti itin griežtas.
„Jei nebus sureaguota bent jau taip, kaip mes siūlome, kaip siūlo užsienio reikalų ministras ir mūsų premjerė, jeigu liksime vieni, tai reikia suprasti, kad kitą kartą tie išpuoliai bus dar įžūlesni, lėktuvai gali būti užgrobiami ir virš Rusijos teritorijos, mūsų teritorijoje gali vykti operacijos, kurios baigsis ypač liūdnai.
Jaunas žmogus, kuris tiesiog skleidė laisvą žodį, gali būti nuteistas myriop, jis šiuo metu gali būti kankinamas“, – sakė Ž.Pavilionis.
Jis pažymėjo, kad šis klausimas privalo būti keliamas ir Interpole.
„Šios nusikalstamos valstybės, vykdydamos terorizmą, naudojasi civilizuotais instrumentais, kuriuos normalios valstybės sukūrė po Antrojo pasaulinio karo tam, kad toliau vykdytų panašius nusikaltimus, kurie buvo vykdomi ir karo metu. Nes tai yra karas prieš mus visus“, – kalbėjo parlamentaras.
Jo teigimu, šiuo metu Lietuva yra priešakinėse linijose kovoje už laisvę, o tam labai praverstų ir JAV pagalba.
„Aš labai tikiuosi, kad Amerika Baltarusijos klausimą paims kaip vieną iš svarbiausių. <...> Aš manau, kad prezidentas Joe Bidenas galėtų Baltarusijai tapti prezidentu Reiganu, ir taip, kaip kažkada Reiganas kovojo dėl Baltijos šalių laisvės, visu rimtumu susiremti su ponu Putinu, nes jis apie šią operaciją tikrai žinojo“, – pridūrė Ž.Pavilionis.
