„Noriu pasakyti visiems tiems žmonėms, kurie stebėjo šitą posėdį, kurie laukė projekto. Sudėtinga yra atmosfera, daug neapykantos, daug dezinformacijos, melagienos, bet tai nėra pabaiga. Mes toliau sieksime pokyčių, sieksime, kad visi žmonės būtų lygūs prieš įstatymą, jog niekas nebūtų paraštėse ir Lietuva ne tik pasididžiuodama kovotų už žmogaus teises kaimynystėje, kitur, tačiau taip pat užtikrintų ir savo žmonių teises.
Tai – ne pabaiga. Duodu žodį visiems, kam svarbu“, – susigraudinusi kalbėjo A.Armonaitė.
Partnerystės įteisinimo siekiančios Laisvės partijos atstovai žada parlamente atmestą projektą teikti iš naujo rudens sesijoje, atsižvelgę į jam pateiktas pastabas. Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) vadovas Tomas Vytautas Raskevičius teigė neabejojantis, kad rudenį šis projektas pajudės į priekį.
„Kova už žmogaus teises yra kelionė ir niekas nežadėjo, kad ji bus lengva. Bet aš labai džiaugiuosi, kad mes sugebame oriai ir konstruktyviai diskutuoti, ir aš įsitikinęs, jog mes judame į priekį“, – sakė T.V.Raskevičius.
Prie Seimo rūmų antradienį susirinko ir būrelis Partnerystės įstatymo palaikytojų. Jie rankose laikė plakatus su užrašais: „Apginkime Lietuvos šeimas“, „Skleisk meilę, ne fašizmą“, „Meilė nebūna neteisinga“, „Meilė yra visiems“ ir pan.
Koją kišo ir savi
„Už“ projektą po pateikimo balsavo 63 Seimo nariai, „prieš“ buvo 58, septyni susilaikė. Nepritarus po patiekimo, kitu balsavimu projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.
„Prieš“ projektą vieningai balsavo Lietuvos regionų frakcijos nariai, taip pat balsavo „prieš“ arba susilaikė dalis „Darbo partijos“ frakcijos atstovų, projekto nepalaikė ir 12 konservatorių, du liberalai, penki socialdemokratai, 21 valstietis, du Mišrios Seimo narių grupės nariai.
„Prieš“ balsavo konservatoriai Kazys Starkevičius, Laurynas Kasčiūnas, Algis Strelčiūnas, Antanas Čepononis, Arvydas Pocius, Paulius Saudargas, Antanas Matulas, Valdas Rakutis, Edmundas Pupinis, Audronius Ažubalis, Vilija Aleknaitė Abramikienė, Justinas Urbanavičius. Konservatoriai Vytautas Juozapaitis, Dainius Kreivys balsavime susilaikė.
„Prieš“ balsavo ir du liberalai – Jonas Varkalys bei Juozas Baublys. Viktoras Pranckietis balsavime susilaikė.
Tiesa, valdantieji sulaukė ir kelių valstiečių palaikymo. „Už“ projektą balsavo valstiečiai Tomas Tomilinas, Lukas Savickas, Rūta Miliūtė. Laima Mogenienė balsavime susilaikė.
T.Tomilinas rėžė aistringą kalbą ir susilaukė valdančiųjų plojimų
Beje, būtent valstietis T.Tomilinas Seimo posėdyje rėžė aistringai Partnerystės įstatymą palaikančią kalbą. Prieš pasisakymą jis patikino, kad tai yra jo asmeninė, o ne partijos nuomonė. Politikas nurodė, kad homoseksualai yra žmonės ir juos reikia gerbti, o dėl Partnerystės įstatymo būtina rasti kompromisą.
„Pirmiausia, kolegos, susitarkime. Homoseksualūs asmenys yra žmonės, ir todėl gali sutapti tekstas, gali šiek tiek būti panašu į santuoką, nes tai tie patys lietuviai, tie patys žmonės. Jų DNR yra toks pats. Todėl mes turime pirmiausia juos gerbti kaip žmones (...) Aš šioje šalyje esu dauguma. Aš turiu šeimą. Manęs niekas neskriaudžia. Aš nejaučiu jokių kompleksų dėl to.
Mano šeimai nėra jokios grėsmės. Politikai tą diskusiją kaitina, jie ir privalo žmones nuraminti, rasti kompromisus, gerbdami visas nuomones“, – poziciją išsakė T.Tomilinas, taip sulaukdamas valdančiųjų ovacijų.
Savo ruožtu valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis vėliau naujienų agentūrai BNS pareiškė žadantis „šnekėtis“ partijoje apie jos nario T.Tomilino elgesį, kuomet šis palaikė valdančiųjų projektą.
„T.Tomilinas yra tas žmogus, kuris šiandien balsuodamas pažeidė partijos vertybines nuostatas ir mes apie tai šnekėsimės. Paprasčiausiai jis elgiasi taip, kaip nedera elgtis LVŽS nariui“, – kalbėjo jis.
V.Čmilytė-Nielsen: nuo mūsų galutinio sprendimo priklausys, kaip toliau gyvens keli šimtai tūkstančių žmonių
Seimo valdantieji antradienį stojo į pirmąjį mūšį dėl Partnerystės įstatymo projekto, kuris įteisintų tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę. Įstatymo projektą Seimui rytinio plenarinio posėdžio pradžioje pateikė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Kiekvienas Seime priimtas įstatymas reglamentuoja žmonių gyvenimus. Vieni tai daro tiesiogiai, kiti – ne, vieni labiau direktyviai, kiti mažiau. Dažnai Seimui yra prikaišoma, kad daroma daug kosmetinių pakeitimų, kurie neatneša realių pokyčių. Bet yra ir tokių, kurie gyvenimus ne tik reguliuoja, bet ir keičia. Ir šis yra būtent toks.
Nuo mūsų galutinio sprendimo priklausys, kaip toliau gyvens keli šimtai tūkstančių žmonių, dešimtys tūkstančių porų, mūsų šalies piliečių“, – tvirtino Seimo pirmininkė.
Ji kalbėjo, kad priėmusi teikiamą įstatymą Lietuva taptų 21-ąją Europos Sąjungos valstybe, reglamentavusia partnerystę: „Šiandien 20 ES valstybių yra įteisinę partnerystę, vienaip ar kitaip ją reglamentuoja, ir tarp jų yra tokios katalikiškos šalys kaip Ispanija, Italija, Airija, viena iš paskutinių šalių, įteisinusių panašų mechanizmą, buvo Estija, tai įvyko 2016 metais.“
Seimo vadovė pažymėjo, kad parlamentarai šiuo metu turi galimybę suteikti didelei daliai savo piliečių tai, ką turi kiti: „Suteikę daugiau teisių ir laisvių toms žmonių grupėms, kurios jų turėjo mažiau nei dauguma, kitiems jų nesumažiname. Priešingai. Tokia visuomenė tampa brandesnė, o valstybė – sėkmingesnė.“
Pasak parlamento vadovės, partnerystės institutas 20 metų įrašytas Civiliniame kodekse, bet neįteisinamas įstatymu. Jos teigimu, Lietuvoje gyvena apie 600 tūkst. nesusituokusių suaugusių žmonių, dalis jų laukia, kada politikai realizuos jų lūkesčius.
„Mes neturime pamiršti, kad šiandien yra šimtai tūkstančių žmonių, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių santuokos pasirenka nesudaryti, ir mes kaip įstatymų leidėjai neturėtume užmerkti prieš tai akių, turėtumėm matyti ir juos, ir suteikti jiems alternatyvą ir leisti jiems Lietuvoje jaustis saugiais, turinčiais tokias pačias teises kaip ir kiti žmonės“, – pabrėžė ji.
Užvirė aršios diskusijos
Opozicinės Regionų frakcijos atstovė Rita Tamašunienė išreiškė poziciją, kad Partnerystės įstatymas yra perteklinis. Anot jos, „visa tai, kas aktualu žmonėms, pasirinkusiems kitokią gyvenimo ir sugyvenimo formą, galima įtvirtinti civiliniame kodekse“.
Kitas opozicijos atstovas Valdemaras Valkiūnas žodžių kišenėje nerinko: „Profesionalūs homoseksualai ir jų rėmėjai labai skuba. Kur? Iš kur tokia įtampa? Teisė ir laisvė kam? Civilizacijos sugriovimui?“
Jis taip pat kėlė klausimą, kiek „lyčių generuoja“ Seimo vadovės mintys. „Aš į klausimą apie lytis turiu vieną atsakymą – yra vyras ir moteris. Manau, kad čia mūsų požiūris sutampa“, – trumpai į tokį pareiškimą atsakė V.Čmilytė-Nielsen.
Opozicijai nepavyko išbraukti projekto
Seimo rytinio posėdžio pradžioje opozicijos atstovai paprašė neskubėti ir išbraukti įstatymo projekto pateikimo procedūrą iš posėdžio darbotvarkės, tvirtindami, kad į ją įstatymo projektas pirmadienį buvo įrašytas per vėlai, taip pat nebuvo tartasi su opozicija.
„Gerbiami kolegos, šiandien yra teikiamas Partnerystės įstatymas ir lydintieji teisės aktai. Tai įstatymai, kurie tikrai sulaukė didelės diskusijos visuomenėje. Gaila, kad valdantieji, norėdami pasiekti savo tikslo, nepadarė labai svarbaus žingsnio – prieš registruojant pasikviesti opozicijos atstovus, padiskutuoti, ieškoti kompromiso.
Tai nebuvo padaryta. Dėl to dviejų opozicinių frakcijų vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės partnerystės ir lydinčiuosius įstatymus“, – sakė opozicijos lyderis Saulius Skvernelis.
Seimo narys Mindaugas Puidokas skundėsi, kad įstatymo projektas į posėdžio darbotvarkę pirmadienį buvo įtrauktas jau po darbo valandų, todėl diskusijoms dėl jo pateikimo esą nespėta pasiruošti.
Tačiau balsavimo metu siūlymui išbraukti Partnerystės įstatymo projektą iš darbotvarkės nebuvo pritarta.
Kas siūloma įstatymo projektu?
Projektu partnerystė apibrėžiama kaip oficialiai registruotas dviejų asmenų bendro gyvenimo faktas, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius. Juo siūloma leisti partneriams paveldėti turtą be papildomų mokesčių, sukuriami tam tikri asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimai: pagarba, partnerio išlaikymo pareiga partnerystės nutraukimo atveju.
Įstatymas leistų pasirinkti partnerio arba naudoti bendrą pavardę, būtų įteisinta galimybė įgalioti veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti sveikatos priežiūros srityje, gauti su partnerio sveikata susijusią informaciją, įrašoma galimybė neliudyti vienas prieš kitą teisme ir kt.
Projekte numatyta, kad partnerystė įsigaliotų nuo jos registravimo, taip pat nustatyta, jog ji galėtų būti registruojama remiantis teismo sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai partnerystės santykiai.
Partnerystė abiejų partnerių sutarimu galėtų būti nutraukiama notaro tik tuo atveju, jeigu partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Partneriai, turintys bendrų nepilnamečių vaikų, bendrą susitarimą dėl partnerystės nutraukimo teisinių pasekmių turėtų patvirtinti teismo sprendimu. Norėdamas partnerystę nutraukti vienašališkai partneris turėtų kreiptis į teismą.
Projekte nėra siūloma keisti dabartinio teisinio reglamentavimo dėl įvaikinimo. Partnerystės instituto kritikai yra išsakę nuogąstavimų, kad su partnerystės įstatymu būtų sudaryta galimybė vienos lyties asmenims įsivaikinti vaikus.
Siūloma, kad Partnerystės įstatymas įsigaliotų nuo 2022 metų sausio 1 dienos. V.Čmilytės-Nielsen duomenimis, priėmusi teikiamą įstatymą Lietuva taptų 21-ąją Europos Sąjungos valstybe, reglamentavusia partnerystę.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
