Smurto ženklai
Rytų Europos studijų centro (RESC) asocijuotasis analitikas Maksimas Milta teigė manantis, kad sulaikytojo Baltarusijos opozicijos aktyvisto Ramano Pratasevičiaus atžvilgiu taikomas ne tik psichologinis smurtas. Anot jo, tam tikri ženklai parodo, kad Baltarusijos žurnalistas buvo priverstas nusifilmuoti vaizdo įraše, kuriame prisipažino organizavęs antivyriausybinius protestus.
„Galima pasižiūrėti į vaizdo įrašą, kurį platino Baltarusijos propaganda – matosi, kad makiažu buvo bandoma paslėpti sužalojimo vietas. Matosi, kad Ramano nosis, matyt, lūžo, matosi, kad yra problemų su dantimis.
Apskritai, pagal kalbėjimo manierą, intonaciją – tie, kas kas pažįsta Ramaną ar susidurdavo su juo viešojoje erdvėje, žino, kad jis taip nekalba. Ir tas cigarečių pakelis. Yra aibė smulkių detalių, kurios tik parodo, kad šis vaizdo įrašas ir jo turinys padarytas prievartos sąlygomis“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo M.Milta.
Be to, M.Milta neatmeta, kad spaudimas daromas ir naudojantis R.Pratasevičiaus gyvenimo draugės Sofijos Sapegos padėtimi, kuri šiuo metu sulaikyta Okrestino tardymo izoliatoriuje.
„Panašu, kad jam galimai yra grasinama tuo, kad su Sofija gali būti visokeriopai susidorota. Reikia priminti, kad ji yra laikoma Okrestino izoliatoriuje, liūdnai išgarsėjusioje vietoje, kur žmonės masiškai buvo kankinami rugpjūtį ir rugsėjį, o pats Ramanas yra laikomas kitame, Minsko centre esančiame izoliatoriuje“, – teigė M.Milta.
Analitikas svarstė, kad R.Pratasevičius bus kaltinamas riaušių organizavimu Baltarusijoje, tačiau lieka klausimas, ar jis bus kaltinamas terorizmu – tokiu atveju jam grėtų mirties bausmė.
„Panašu, kad šiuo pagrindu A.Lukašenka, pirmiausiai propagandos kanalais, bandys parodyti Vakarų sąmokslą prieš A.Lukašenką ir tokiu būdu dar labiau skatinti represijas prieš bet ką, kas išdrįsta pasisakyti prieš režimą. Tame tarpe ir prieš sulaikytus žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir pačius įvairius Baltarusijos visuomenės atstovus. Tokių politinių kalinių yra daugiau negu 420 šią akimirką“, – pabrėžė jis.
Įvykių tempas greitėja
M.Milta teigė, kad antradienį Seimo priimta rezoliucija rodo nuoseklią Lietuvos poziciją Baltarusijos klausimu. Anot jo, reaguodama į pastarojo metu įvykius Baltarusijoje Lietuva rodo lyderystę, tačiau jeigu įvykiai Baltarusijoje ir toliau vystysis tokiu tempu, to gali neužtekti.
„Lygiai prieš savaitę buvo uždarytas didžiausias naujienų portalas tut.by Baltarusiojoje, penktadienį neaiškiomis aplinkybėmis žuvo vienas iš politinių kalinių, tuo metu esantis kalėjime. Sekmadienį įvyko incidentas, spec. operacija su „Ryanair“ lėktuvu.
Jei tokiu pat tempu tęsime ir toliau, iš tikrųjų nežinau, kokio masto koalicija turėtų būti suburta, tiek mūsų pastangomis, tiek Lenkijos, kuri taip pat aktyviai pasisako Baltarusijos laisvės klausimu. Panašu, kad įvykių tempas Baltarusijoje labai sparčiai greitėja“, – kalbėjo analitikas.
„Tiesa, šiandien (antradienį – aut.past.) yra suplanuotas A.Lukašenkos pasisakymas visais aktualiais gyvenimo klausimais, kaip tai buvo pristatyta jo spaudos tarnybos, ir pasakyta, kad bus sudėti visi taškai ant „i“. Pasižiūrėsime, kokią naują versiją pateiks A.Lukašenka ir kas gresia toliau.
Galbūt Baltarusija iš viso bus uždaryta, ir ta vidinė šalies okupacija, kaip vadina ją patys baltarusiai, bus dar stipresnė ir smarkesnė. Tada, aišku, reikės ieškoti naujų kelių, kaip naujomis sąlygomis padėti Baltarusijos pilietinei visuomenei“, – pridūrė jis.
V.Isoda: jokios sankcijos nebus per griežtos
Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas, politologas Vytautas Isoda taip pat teigė, kad tai, ką vaizdo įraše kalbėjo R.Pratasevičius, nebuvo išsakyta laisva valia.
„Akivaizdu, kad Baltarusijos režimas bando įbauginti opoziciją visais įmanomais būdais nuo pat pernykščių protestų pradžios. Smurtas gatvėse, kalėjimuose, areštinėse ir visur, kur įmanoma, kitaip mąstančių persekiojimas. Tai buvo akivaizdus spjūvis į veidą, kad jūs niekur negalite jaustis saugūs – net ore, net atviruose vandenyse, net užsienyje“, – laidos metu kalbėjo V.Isoda.
Politologo teigimu, Lietuvai Europos Vadovų Taryboje (EVT) pavyko pasiekti „minimalų planą“ – kad Baltarusijos oro erdvė taptų neskraidymo zona, kad Baltarusijos aviakompanijos taptų nelaukiamos Europos oro uostuose.
„Visgi, jeigu kalbėsime, kad tai buvo karo nusikaltimai, norėtųsi dar stipresnės reakcijos, rimtesnių sankcijų. Su Baltarusija neturime labai stiprių ekonominių saitų, tačiau vis dėlto kaip valstybė, kuri neturi tiesioginės prieigos prie jūrų, prie vandenynų, ji yra priklausoma nuo uostų, esančių Europoje, ir iš esmės galima bandyti kirsti per čia.
Dabar jau jokios sankcijos neatrodys per griežtos, mano manymu“, – įvertino V.Isoda.
