Iš kur informaciją renkasi tautinių mažumų atstovai ir ar tikrai pietrytinėje šalies dalyje Vladimiras Putinas yra populiaresnis nei Gitanas Nausėda ar Ingrida Šimonytė?
Kodėl tautinės mažumos nesirenka tradicinės žiniasklaidos?
Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos vadovo, RusRadio LT programų direktoriaus E.Alesino teigimu, dauguma Lietuvos rytų ir pietryčių gyventojų naujienų ieško ne įsijungę nacionalinį transliuotoją ar šalyje veikiantį naujienų portalą, o socialinius tinklus, kuriuose į grupes susibūrę asmenys dalijasi nepatikrinta informacija ir sąmokslo teorijomis.
„Telegram“ kanalai, kuriuos aš naujus atrandu kasdien, nebuvau toks didelis jų fanas, noriu pasakyti, kad daugelis pakrauptų nuo jų turinio. Tiesiog neįmanoma: nuo sąmokslo teorijų iki visiško paniekinimo vieno ar kito sprendimo, vieno ar kito maršo palaikymo, neaišku, iš kur susikuriančios grupės nuo 300 iki tūkstančių žmonių“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atsijojame melą“ atkreipė dėmesį jis.
Anot E.Alesino, nors dauguma žmonių iki šiol mano, kad tokius socialinius tinklus, kaip „Telegram“, naudoja tik jaunimas, tarp tautinių mažumų Lietuvoje nepasitenkinimą valdžia juose daugiausia išsako 45 metų ir vyresni asmenys, tarp kurių – tiek vyrai, tiek moterys.
„Vieni jų palaiko Baltarusiją, kiti palaiko vieną ar kitą judėjimą už šeimą. Labai greitai matosi, kokia yra atskirtis tarp to, kas dominuoja mūsų žiniasklaidoje, ir to, kokios yra žmonių reakcijos. Pas juos ir Baltarusijos klausimas pastatytas kitaip, nors jis mums labai skaudus, nes labai daug mūsų kolegų iš Baltarusijos šiuo metu nesijaučia saugiai, tame tarpe ir Lietuvoje.
(...) Kaip vakar kaimyninės šalies einančio prezidento pareigas žmogaus pasisakymai, kur mes visi supratome, kad 28 minutės tarp laiško ir dispečerio kreipimosi jau yra pakankamas faktas ir galime nebediskutuoti. Ne, tiems žmonėms yra nepakankamas.
Jie ne taip vartoja tą informaciją. Jie ne taip ją supranta“, – neslėpė Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos vadovas.
Jis pabrėžė, kad tautinių mažumų Lietuvoje atstovai turi pakankamai galimybių gauti informacijos iš užsienio portalų jų gimtąja kalba, o Lietuvos žiniasklaidos jie esą nesirenka, nes joje nesireiškia žmonės, kuriais jie galėtų pasitikėti. „Kaip jie gali sakyti tiesą, jeigu jie meluoja?“ – toks požiūris gajus tarp tautinių mažumų šalyje atstovų.
Tiesa, E.Alesinas pasidžiaugė, kad naujoji Vyriausybė, kitaip, nei buvusi, stengiasi intensyviau komunikuoti su tautinėms bendrijoms atstovaujančia žiniasklaida, ypač vakcinavimo klausimais, tačiau, pasak jo, daugelio žmonių neigiamą požiūrį į valdžią suponuoja tarp tautinių mažumų itin nepopuliarūs konservatoriai.
„Nežiūrint į tai, kad politiškai jėgos, kurios yra, tautinių bendrijų tarpe nelabai mėgiamos, bet šitas postūmis įvyko“, – patikino Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos vadovas, RusRadio LT programų direktorius.
Ar tautinėms mažumoms V.Putinas – didesnis autoritetas už G.Nausėdą ir I.Šimonytę?
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Marijušas Antonovičius, paklaustas, ar iš tiesų rytų ir pietryčių Lietuvoje V.Putinas yra didesnis autoritetas už G.Nausėdą ar I.Šimonytę, to neneigė, tačiau siūlė pirmiausia atkreipti dėmesį, iš kur kyla toks požiūris.
„Taip galima pasakyti, kad jiems yra autoritetas, bet kas iš to? Man rodos, reikia žiūrėti į priežasčių ir pasekmių grandinę, iš kur tai atėjo. Vienas dalykas, kad ponia I.Šimonytė atstovauja konservatorių partijai, kuri tautinių mažumų yra labai nemėgstama. Didžioji dalis ja nepasitiki.
Nors pati I.Šimonytė yra labai atvira visiems šitiems klausimams, bet visą laiką atsiras jos kolegos partiečiai, ponas Kasčiūnas, ponas Ažubalis, ar ponas Saudargas, kurie pakiš tam koją ir sugriaus“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atsijojame melą“ sakė jis.
M.Antonovičius taip pat siūlė pažvelgti, kokią žiniasklaidą tuose Lietuvos kraštuose gyvenantys žmonės vartoja.
„Antras dalykas, reikia žiūrėti, kokią žiniasklaidą ten vartoja žmonės ir kodėl ją vartoja. Jiems gal ne tiek yra Putinas autoritetas, nes čia reikėtų jau daryti naujus tyrimus, apklausas, bet faktas yra, kad žmonės laukia „Sputnik V“. Vadinasi, tai ateina iš kažkokios informacijos, kokią jie gauna“, – svarstė politologas.
Paprašytas įvertinti, kokią naudą rytų ir pietryčių Lietuvoje gali turėti I.Šimonytės vizitai, siekiant paskatinti gyventojus vakcinuotis, M.Antonovičius į tai žvelgė pakankamai kritiškai, tvirtindamas, kad tokie vizitai – „šaukštai po pietų“.
„Jeigu mes norėjome, tai turėjo būti iš anksto pasiruošta įvairiomis kalbomis, bandant pasiekti, o čia buvo pavėluota, tada daromi kažkokie vizitai, o tie vizitai yra vienadienis dalykas. Mes matome iš statistikos, kad kažkokio efekto jie neturėjo, nes pati akcija iš savęs yra viešųjų ryšių, ji negali turėti ilgalaikio efekto“, – įsitikinęs jis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas kalbėjo, kad ir prezidento G.Nausėdos vizitas į tuos šalies kraštus neturėtų naudos, jei po jo nesektų kažkokie konkretūs žingsniai, ką siekdamas pakeisti ten atvyktų šalies vadovas.
„Jis gali važiuoti, bet vis tiek klausimas yra toks: jeigu Seime praeis tautinių mažumų įstatymas, jis jį pasirašys ar ne? Jeigu jis jį vetuos, tai kokia prasmė iš to važiavimo?“ – klausė M.Antonovičius.
