Vienas valdančiųjų „laisviečių“ lyderis R.Šimašius praėjusią savaitę staiga nei iš šio, nei iš to paskelbė, kad ši jo kadencija Vilniaus mero poste – paskutinė.
Kituose savivaldos rinkimuose 2023 m. jis esą nebedalyvaus, o ką susiruošė veikti – dar nežino.
Sutrikę vilniečiai ir miesto svečiai krapštė galvas, kodėl R.Šimašius nusprendė tai paskelbti būtent kadencijos viduryje ir kas jį apskritai privertė paleisti tokį šūvį. Gal tam, kad artimiausiems dvejiems metams pasiskiepytų nuo bet kokios kritikos?
Gal nebeliko pjautinų tujų, kurių dvi jis yra sudorojęs? Gal vyrą paveikė skyrybos su sutuoktine? O gal vis labiau liepsnojant kaimyninei Baltarusijai užgraužė sąžinė dėl skandalingo savo poelgio, kai būdamas teisingumo ministru diktatoriui A.Lukašenkai atidavė disidentą A.Beliackį?
Tuo metu pats meras primerkęs (o gal išpūtęs) akis aiškino, jog kadencijos vidurys – tinkamiausias metas paskelbti, kad nuo šiol jis tarsi nepakaltinamas.
Bet tokie išvedžiojimai, kaip ir paslaptingos Laisvės partijos veikėjų viešos užuominos, kad jis greičiausiai liks politikoje, rodo esant dvigubą dugną.
Greičiausiai mero kėdė R.Šimašiui tapo per maža, ko gero, jau numatyta, ką pasiųs į ją, o pats ėmė svajoti apie Prezidentūrą.
Juolab kad tie patys „laisviečiai“ jau kuris laikas užkulisiuose atviravo, jog partija skirsto pajėgas būsimajam savivaldos, prezidento, Europarlamento ir netgi Seimo rinkimų ciklui, o šalies vadovo postas – viena labiausiai tikėtinų R.Šimašiaus krypčių.
Nebent pusiau meras, pusiau ne meras prieš tai nuspręstų bandyti laimę Europarlamento rinkimuose. Bet į pensiją šiam veikėjui būtų lyg ir ankstoka.
