Tuo tarpu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Matas Maldeikis prezidento atsakymą vadina „politiniu vandenėliu“, neparemtu jokiais teisiniais argumentais, ir neatmeta galimybės grįžti prie Seime įregistruoto įstatymo, kuriuo siūloma teisiškai reglamentuoti šalies atstovavimą EVT.
„Laiškas yra labai aptakus, aš jį pavadinčiau „politiniu vandenėliu“, tai vėlgi nėra teisė, o tam tikra politinė pozicija, kuria vėl kalbama apie rėmimąsi tradicija“, – Eltai kalbėjo M. Maldeikis.
Politikas įsitikinęs, kad prezidento argumentai, jog nereikia keisti Lietuvoje susiklosčiusios politinės tradicijos – yra nepagrįsti. Pasak M. Maldeikio, pats G. Nausėda nesilaiko anksčiau galiojusios tradicijos, kuomet premjerai ir prezidentai susitardavo dėl valstybės atstovavimo EVT.
„Noriu akcentuoti vieną dalyką – tradicija Lietuvos politikoje kalbant apie EVT buvo kitokia tiek prie Dalios Grybauskaitės, tiek ankstesnių prezidentų. Ji susėsdavo su ministrais pirmininkais ir susitardavo, sakydavo, kad priklausomai nuo darbotvarkės važiuos vienas ar kitas politikas. Tą yra patvirtinę ir buvę ministrai pirmininkai, tiek Butkevičius, tiek ponas Skvernelis. Todėl Prezidentūros pozicija, kad tokia yra tradicija – melas“, – tikino parlamentaras.
Besitęsiant konfliktui dėl EVT E. Gentvilas išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos įvaizdžio užsienyje
Tuo tarpu liberalas E. Gentvilas teigia, kad pats klausimo dėl Lietuvos atstovavimo EVT kėlimas lėmė konfliktą tarp Prezidentūros ir premjero institucijų.
„Mano manymu klausimo kėlimas grėsė tarpinstituciniu konfliktu, na tai ir yra atsitikę“, – Eltai sakė E. Genvilas.
Visgi liberalas pasidžiaugė, kad po to, kai Minske buvo priverstinai nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas, tiek šalies vadovas, tiek ministrė pirmininkė sugebėjo susitelkti ir bent jau šiuo klausimu atstovauti vieningą Lietuvos poziciją.
„Gerai, matėme lėktuvo pagrobimo klausimu Baltarusijoje susitelkė, viskas tvarkoje, į vieną dūdą pučiam, bet šiaip norisi labiau sustyguoto darbo“, – mano Liberalų frakcijos seniūnas.
Tačiau jis išreiškė susirūpinimą, kad apie šį konfliktą pradėjus kalbėti tarptautinėje žiniasklaidoje, gali būti pakenkta Lietuvos įvaizdžiui užsienyje.
„Kitas dalykas, Lietuvos reputacijos klausimai. Mes kažkada šaipėmės, kai buvo rodomi Lenkijos vadovų pasistumdymai dėl atstovavimo EVT, tai nesinorėtų, kad su Lietuva taip atsitiktų“, – sakė liberalas.
LRLS frakcijos seniūnas mano, kad konservatoriams EVT klausimo apskritai nereikėjo kelti, kadangi jau buvo susiformavusi politinė tradicija ir tam tikra tvarka dėl Lietuvos atstovavimo, o konservatoriaus M. Maldeikio iniciatyvos esą tik kaitina aistras.
„Buvo keliolika metų status quo nusistovėjęs. Ir su skirtingais prezidentais ir su skirtingais premjerais, politinėmis partijomis. Man atrodo, kad nereikėjo Maldeikiui pradėti kaitinti šitų aistrų. Atsitiko taip, kaip atsitiko, tai aš nuo pat pirmos dienos pasakiau savo skeptišką požiūrį ir dabar manau, kad mes nuėjome negeru keliu“, – tikino E. Gentvilas.
M. Maldeikis neatmeta galimybės grįžti prie Seime įregistruoto įstatymo
Parlamentaras M. Maldeikis dar pavasario sesijoje įregistravo atskirą įstatymą, kuriuo būtų reglamentuojamas valstybės atstovavimas EVT, tačiau konservatoriai nuo šios iniciatyvos laikinai atsitraukė, tuomet tvirtinę, kad šios situacijos išsprendimui pakanka komitetų pozicijos. Pats projekto iniciatorius pažymi, kad dėl konkrečių veiksmų dar tarsis su visa TS-LKD frakcija, tačiau neatmeta, kad prezidentui ir premjerei nepavykus susitarti iki artimiausio EVT posėdžio birželio mėnesį, M. Maldeikis grįžtų prie šio projekto. „Noriu teisinio kelio, tikėdamasis, vildamasis, kad tai iki šiol galima išspręsti susėdant, teisiškai, gražiai (...) aš manau, tai yra vienas iš realiausių kelių, teisiškai sureguliuoti, kaip tai įvyko kitose šalyse. Keliai yra iš esmės du: Konstitucinis Teismas arba teisės aktas“, – kalbėjo konservatorius.
Politikas pažymi, kad jis, keldamas EVT klausimą visada norėjo prezidentą įtraukti į teisinius, politinius debatus, tačiau šalies vadovas, pasak konservatoriaus, gindamas savo poziciją nesiremia teisiniais argumentais.
„Aš visada norėdavau argumentų kalbos ir stengdavausi Prezidento instituciją įtraukti į politinius, teisinius debatus apie tai“ „Tai, ką aš matau visą laiką tų debatų metu yra tiesiog „noriu, man patinka ir aš tai tęsiu“. Tai nėra teisiniai ir politiniai argumentai“, – tikino M. Maldeikis.
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda trečiadienį patvirtino atrašęs premjerei Ingridai Šimonytei į laišką, kuriuo Vyriausybės vadovė siūlė keisti susiklosčiusią Lietuvos atstovavimo EVT tvarką. Visgi prezidentas neatsižvelgė į premjerės raginimą sudaryti galimybes ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų, keliauti į EVT posėdžius.
Prieš kelias savaites Vyriausybės vadovė I. Šimonytė teigė, kad yra parašiusi G. Nausėdai laišką, kuriame deklaravo savo poziciją dėl trintis tarp Prezidentūros ir konservatorių įplieskusio Lietuvos atstovavimo EVT klausimo. Kaip tuomet teigė ministrė pirmininkė, jos pozicija dėl Lietuvos atstovavimo – apie ką ji informavo ir prezidentą – yra tokia, kad prieš kiekvieną ES viršūnių susitikimą būtų galima nuspręsti, kas atstovautų šaliai, atsižvelgiant į klausimų turinį.
Pastaruoju metu klausimas, ar prezidentas turėtų toliau tęsti atstovavimą EVT, sukėlė nemažas diskusijas tarp Prezidentūros ir kai kurių konservatorių atstovų. Pastarieji tvirtina, kad EVT turėtų dalyvauti ir premjerė, nes, pasak jų, ten yra sprendžiami ir Vyriausybės prerogatyvoje esantys klausimai. Prezidentūra iki šiol tvirtino nematanti pagrindo keisti susiklosčiusią tvarką, kuomet Lietuvai EVT atstovauja tik prezidentas.
