Artėjantys rinkimai
Buvęs Rusijos premjeras ir prezidentas Dmitrijus Medvedevas pirmadienį paskelbtame interviu dienraščiui „Kommersant“ teigė, kad šiuo metu Maskvos ir Vakarų šalių santykiai kai kuriais atžvilgiais yra blogesni negu per Šaltąjį karą.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Vytis Jurkonis teigė, kad bendravimas su Kremliumi yra gana ribotas, o pasitikėjimo vieni kitais – labai mažai.
„Tai galima suprasti, nes Kremlius nesielgia skaidriai, nepaiso žaidimo taisyklių, laužo tarptautines normas, kaišioja pagalius į ratus kaimyninėms valstybėms, įsivelia į konfliktus, karinius veiksmus. Visa tai rodo, kad situacija yra sudėtinga“, – kalbėjo politologas.
Suprasti, kur galėtų vesti auganti įtampa su Rusija bei Baltarusija, V.Jurkonio teigimu, reikėtų sekant įvykius pačioje Rusijoje.
„Protestų dinamika, artėjantys Dūmos rinkimai – bandoma nukreipti tiek tarptautinės bendruomenės, tiek Rusijos piliečių dėmesį nuo to, kas vyksta šalies viduje, nuo tikrųjų iššūkių ten.
Bandoma dangstytis visokiais tarptautiniais įvykiais, pareiškimais, ne tik žodiniais apsišaudymais, bandoma ieškoti išorės priešų, eskaluoti tam tikras temas. Tas iš dalies pavyko 2014 metais su Krymo aneksija ir karu Ukrainoje. Manau, kad sėkmės dabar šiek tiek mažiau. Reikia tikėtis, kad tarptautinė bendruomenė mato visą paveikslą, o ne tik atskirus epizodus“, – sakė politologas.
Anot jo, šiuo metu tarptautinės bendruomenės dėmesys yra atkreiptas, todėl dabar reikia imtis tam tikrų veiksmų, kad nebūtų grįžtama į ankstesnes situacijas, kada „užsiliūliuojama“ tariamu bendradarbiavimu arba santykių „perkrovimu“.
„Apeinamos“ sankcijos
Kokias priemones tarptautinė bendruomenė galėtų taikyti, kad V.Putino režimui atsirastų argumentų atsitraukti ir grąžinti žmonėms jų pilietines laisves?
„Puikiai suprantame, kad yra sankcijos kaip spaudimo priemonė. Didžioji problema – ne tai, kokios sankcijos, bet kaip jos yra įgyvendinimos, ką parodė Krymo aneksija, ir įmonės, kurios „apeina“ tas sankcijas.
Lygiai taip pat mums tiesiog reikia išsikuopti namuose – puikiai žinome apie pinigų plovimo skandalus, kada naudotasi Europos infrastruktūra tam, kad būtų pavogti pinigai iš Rusijos piliečių, kad jie rastų prieglaudą ir būti „nusodinami“ kažkur ES valstybėse. Puikiai žinome Rusijos valdininkų ir oligarchų nekilnojamojo turto adresus visoje Europoje, Didžiojoje Britanijoje. Ir perkamus milžiniškus klubus, paramą įvairiems sporto turnyrams, kultūros iniciatyvoms.
Kremlius, reikia pripažinti, turi daugiau neapskaitytų pinigų, nes jie vagia iš savo piliečių, nes jie neatskaitingi nei saviems piliečiams, nei tarptautinėms institucijoms. O Europoje yra žmonių, politikų, verslų, kuriems tie pinigai nesmirda, ir jie pasiryžę tuos pinigus priglausti, jei dalis tų pinigų nusėstų jų banko sąskaitose“,- problemą įvardijo politologas.
Anot V.Jurkonio, tai yra mūsų pačių nuoseklumo, skaidrumo, anti-korupcijos programų klausimai.
„Didžiausias Kremliaus eksportas yra ne nafta ir dujos, o nešvarūs pinigai. Ir šiuo atveju nemaža kaltės dalis yra ir priimančioje pusėje. Su tuo reikia dirbti, atlikti namų darbus, kad tamptume mažiau pažeidžiami tokio pobūdžio Kremliaus įtakoms“, – įvertino V.Jurkonis.
Baltarusių įspėjimai
Baltarusių diaspora praėjusią savaitę ne kartą rinkosi įvairiose vietose, siekdami atkreipti dėmesį į tai, kad Baltarusijoje toliau siautėja Aliaksandro Lukašenkos režimas. Diasporos atstovai įspėjo Lietuvą ir Lenkiją, kad šiose valstybėse artimiausiu metu gali įvykti tam tikrų režimo operacijų, pagrobimų, kada opozicijos atstovai išvežami į Baltarusiją.
V.Jurkonis svarstė, kad Lietuvos saugumo organizacijoms tai turėtų būti savaime suprantamas dalykas, kadangi tai ne pirmas kartas, kada Rusijos tarnybos elgiasi agresyviai kitoje teritorijoje.
„Spec. tarnyos yra rašiusios ir apie politiškai motyvuotas užklausas „Interpolui“, disidentų grobimus. Man atrodo visi, kas domisi rytais, žino apie atakas Berlyne, Londone ir kitose Europos sostinėse. Nereikia Baltarusijos opozicijos įspėjimų – tai turi būti savaime suprantama. Tie, kas stebi rytus, supranta, kad ta riba, kada tarnybos, ypač Rusijos, elgiasi agresyviai kitoje teritorijoje, nėra jokia naujiena“, – įvertino V.Jurkonis.
„Lėktuvo užgrobimas buvo labai aštrus priminimas, tačiau tikiu, kad mūsų tarnybos tai puikiai supranta. Kitas klausimas yra mūsų pajėgumai bendrai, tačiau didžiausias klausimas – ar tai supranta mūsų tarptautiniai partneriai. Manau, kad čia darbo dar yra pakankamai nemažai“, – pridūrė jis.
