„Tokių tendencijų aš nematau. Žinoma, kad ir liberalų partijos atskiri atstovai gali turėti konservatyvias nuostatas vienu ar kitu klausimu“, – trečiadienį po susitikimo su šalies prezidentu kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen
Liberalų sąjūdžio vadovė pabrėžė, kad neįžvelgia rizikos, jog ateityje partijos nariai galėtų palikti LRLS gretas, tačiau pabrėžė, kad tos pačios lyties porų santykių reglamentavimo klausimas vis vien turėtų būti išspręstas.
„Nematau tokios rizikos. Man norėtųsi, kad Partnerystės įstatymo projektas vėl būtų teikiamas siūlyti ir esu pasirengusi imtis tos iniciatyvos, galbūt pakoregavus jį“, – tikino Seimo pirmininkė, kartu pabrėždama, kad po vieno nesėkmingo balsavimo negalima pasiduoti.
„Pirmas žingsnis šiek tiek nepasisekė, bet aš manau, kad per anksti dabar pasiduoti. Juo labiau, žmogaus teisių srities klausimai yra svarbūs ir atėjo laikas pažadą ištesėti“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad po to, kai praėjusią savaitę 5 iš 11 Seime esančių LSDP frakcijos narių pateikimo stadijoje nepalaikė lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projekto, apie pasitraukimą iš partijos paskelbė dalis aktyviai partijoje veikusių jaunimo nevyriausybinių organizacijų atstovų.
Tuo tarpu LRLS frakcijos gretose prieš lyčiai neutralios Partnerystės įstatymą balsavo Jonas Varkalys, Juozas Baublys, o Viktoras Pranckietis susilaikė.
„Baltarusija savo žmonėms tampa kalėjimu, turime dėti visas pastangas, kad tai keistųsi“
Viktorija Čmiytė-Nielsen teigia, kad Baltarusija, uždraudusi beveik visiems savo piliečiams išvykti iš šalies, tampa kalėjimu. Todėl parlamento vadovė akcentuoja, kad Lietuva turi dėti visas pastangas, kad demokratiniai pasikeitimai kaimyninėje šalyje kuo greičiau įvyktų.
„Mes matome, kad situacija Baltarusijoje nuolat blogėja. Nors jau seniai atrodė, kad blogėti nėra kur, bet tikrai situacija yra labai sudėtinga ir, manyčiau, kad Baltarusija, deja, tampa kalėjimu Baltarusijos žmonėms“, – žurnalistams trečiadienį teigė V. Čmilytė-Nieslen.
Todėl Seimo pirmininkė akcentuoja, kad Lietuva turi dėti visas pastangas, kad demokratiniai pasikeitimai Baltarusijoje kuo greičiau įvyktų.
„Kad tie žmonės, kurie ten yra kalinami, politiniai kaliniai, kurie gauna nuosprendžius dešimčiai, penkiolikai metų, jauni žmonės dažnu atveju, kad jie galėtų išeiti į laisvę kur kas greičiau. Tai yra labai didelis ir svarbus tikslas“, – akcentavo parlamento vadovė.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat teigė, kad Lietuvai kyla grėsmių dėl pastaruoju metu didėjančio iš Baltarusijos atkeliaujančių nelegalių migrantų srauto.
„Mums labai svarbu, viena vertus, rodant paramą Baltarusijai, ją deklaruojant ir atveriant duris Baltarusijos opozicijai tarptautinėje bendruomenėje, kitose valstybėse mums svarbu užtikrinti, kad tie žmonės, kurie Lietuvoje ieško politinio prieglobsčio, kad jie tikrai jį gautų“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tai yra, viena vertus, paprastinti formalumus tiems žmonėms, kurie gelbėjasi nuo kruvino režimo, kita vertus, taip pat užtikrinti, kad kažkokios diversijos iš Baltarusijos pusės arba nelegalių migrantų gabenimas netaptų grėsme mums patiems“, – pridūrė ji.
Politikė akcentuoja, kad šiuo klausimu turi rūpintis Migracijos departamentas ir Vidaus reikalų ministerija, nes, pasak jos, ši problema greičiausiai greitai neišsispręs.
„Tai yra tęstinis procesas, mes tikrai turime daug dėmesio tam skirti, nes mūsų artimiausia kaimynė, su kuria turime didelę sieną, ji ilgą laiką turbūt bus tokioje pavojaus zonoje, o mums reikės su tuo gyventi“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad Baltarusija antradienį laikinai uždraudė beveik visiems jos piliečiams išvykti iš šalies, įskaitant ir tuos, kurie turi leidimą gyventi užsienyje. Išimtys taikomos darbo reikalais išvykstantiems Baltarusijos valstybės tarnautojams bei valstybės transporto personalui. Baltarusijos valstybės sienų komiteto sprendimas priimtas po to, kai buvo nukreiptas ir Minske priverstinai nutupdytas keleivinis „Ryanair“ lėktuvas ir suimtas juo skridęs Baltarusijos disidentas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė Sofija Sapega.
„Pataisų projektas dėl merų rinkimų gali būti įregistruotas dar pavasario sesijoje“
Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad Seimą Konstitucijos pataisų projektas dėl tiesioginių merų rinkimų galėtų pasiekti dar pavasario sesijos pabaigoje.
„Aš manyčiau, kad iki pavasario sesijos pabaigos – bent jau tikslas būtų toks, kad iki pavasario sesijos pabaigos – mes suformuluotą siūlymą galėtume registruoti“, – po susitikimo su prezidentu žurnalistams sakė Seimo vadovė. Trečiadienį vykusiame susitikime ji su prezidentu kaip tik ir aptarė klausimus dėl tiesioginių merų rinkimų.
Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, Seime išsiskyrė nuomonės, kaip siekiant išlaikyti tiesioginius merų rinkimus, keisti Konstituciją ir apibrėžti jo įgaliojimus.
Į tai reaguodama Seimo vadovė siūlo kompromisinį Konstitucijos pataisos variantą – Konstituciją keisti minimaliai, o visus kitus klausimus sureguliuoti įstatymu.
„Šiandien pristačiau situaciją, kad dabar svarstome galimybę Konstituciją keisti itin lakonišku keliu – pakeisti minimaliai, tiesiog įrašant mero instituciją į Konstitucijos straipsnį ir paliekant diskusiją dėl mero santykio su taryba įstatymų reguliavimui“, – žurnalistams Prezidentūros prieigose sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Siekiant išlaikyti galimybę gyventojams ir toliau merus rinkti tiesioginiuose rinkimuose, visi parlamentarai, kurie susiginčijo, kaip turėtų būti apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimai, turės šiek tiek nusileisti“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad pagrindinio šalies įstatymo keitimo poreikis atsirado po to, kai balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.
Reaguodama į KT sprendimą, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen tuomet inicijavo Seimo frakcijų seniūnų susitikimą, kuriame parlamentarams pavyko rasti sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė tuomet teigė, kad atitinkamos pataisos pateikimo ji tikisi jau šioje pavasario sesijoje ir optimistiškai įvertino galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.
Tačiau jau antrajame frakcijų seniūnų susitikime, kuriame buvo toliau aptarinėjamas tiesioginių merų rinkimų tvarkos reglamentavimas, išsiskyrė parlamentarų nuomonės, siekiant apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimus. Seimo pirmininkė ir konservatoriai siūlė merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje, o Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija, kurios siūlymą iš esmės palaikė valdančioji Laisvės frakcija, Mišri Seimo narių grupė bei opoziciniai „valstiečiai“, siūlė merą laikyti tarybos vadovu, taip iš esmės paliekant galioti dabar veikiantį modelį.
