Rizikų neįžvelgia
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) vadovas Lukas Kornelijus Vaičiakas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo, jog ši iniciatyva turi visišką jaunimo organizacijų palaikymą. Anot jo, tai sudarytų galimybę visoms amžiaus grupėms būti tinkamiau atstovaujamoms Seime.
„Šiuo metu pagal jaunimo politikos pagrindų įstatymą jaunas žmogus yra laikomas iki 29 metų. Reiškia, šiuo metu Seime yra tik vienas jaunas žmogus.
Siekiant, kad visos amžiaus grupės būtų tinkamai atstovaujamos, turime suteikti jauniems žmonėms galimybę kandidatuoti į Seimą. O paskui rinkėjai apsispręs, palaikyti tokį kandidatą ar ne“, – įvardijo L.Vaičiakas.
Pastebėjus, kad kandidatavimo amžiaus kartelė skirtinguose rinkimuose yra įvairi – nuo 18 iki 25 metų amžiaus, L.Vaičiakas teigė, kad mokslininkai nėra nurodę pačio tinkamiausio amžiaus.
„Atsižvelgiant į tai, kad į savivaldybių tarybas galima kandidatuoti nuo 18 metų, į Europos Parlamentą – nuo 21 metų, matant, kad kitose valstybėse amžius svyruoja nuo 18 iki 21-erių bei siekiant sulaukti tinkamo politinio palaikymo Seime, mes taip pat palaikome 21 metų amžiaus slenkstį“, – įvardijo jis.
Be to, anot L.Vaičiako, danų mokslininkai nustatė, jog, sumažinus kartelę kandidatuoti į nacionalinį parlamentą, išaugo jaunų žmonių politinis raštingumas ir politinis aktyvumas. Tuo metu Lietuvoje jaunimo politinis aktyvumas yra pavojingai žemas – nesiekia net Europos Sąjungos vidurkio.
„Kalbame apie politinį aktyvumą bendrai – apie dalyvavimą rinkimuose naudojantis tiek pasyviąja, tiek aktyviąja rinkimų teise, tiek įsitraukiant į politinių partijų veiklą ar aktyviai reiškiant savo nuomones viešai“, – įvertino jis.
Anot L.Vaičiako, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba taip pat pasisako už idėją suteikti galimybę asmenims nuo 16 metų balsuoti savivaldos rinkimuose. Taip pat, atsižvelgiant į jaunų žmonių mobilumą, sudaryti galimybę visuose rinkimuose balsuoti internetu.
L.Vaičiakas teigė nematantis jokių rizikų, kurias sukurtų sudaryta galimybė kandidatuoti nuo 21-erių.
„Jauni žmonės būtų renkami – jie nebūtų tiesiog paskiriami į Seimą. Daug kas kelia baimę, kad 21 metų jaunuolis galbūt neturės išsilavinimo. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį, kad Seimo nariui išsilavinimo kartelė nėra keliama. Kiti iškelia gyvenimiškos patirties reikalavimą, tačiau irgi nežinau, kaip gali lengvai tai pamatuoti“, – įvertino jis.
„Nuoširdžiai neįsivaizduoju jokių galimybių nepalaikyti šio klausimo. Nes jeigu nesudarai galimybių leisti kandidatuoti į Seimą 21 metų, reiškia, kad Seimo nariai nepasitiki rinkėjais ir bijo, kad šie išrinks „ne tuos“, – pridūrė L.Vaičiakas.
V.Čmilytė-Nielsen: projektas iki pavasario sesijos pabaigos turėtų grįžti į Seimą
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį teigė, kad 21 metų cenzas kandidatuojant į Seimą vietoj dabartinio 25 metų būtų logiškas, taip suvienodinant Seimo ir Europos Parlamento rinkimų reikalavimus.
Pasak tokią Konstitucijos pataisą dar praėjusią kadenciją inicijavusios dabartinės parlamento vadovės, projektas iki pavasario sesijos pabaigos turėtų grįžti į Seimo salę svarstymui. Jam dar aną kadenciją pritarta po pateikimo, taip pat pateikta teigiama buvusios Vyriausybės išvada.
„Amžiaus cenzas į Europos Parlamentą yra nuo 21 metų, irgi yra tam tikra logika suvienodinti kandidatavimo amžių, nes dabar tie kandidatai, kurie jau yra dalyvavę Europos Parlamento rinkimuose, po to turi sėsti ant atsarginių suolelio ir kelerius metus laukti savo eilės kandidatuojant į nacionalinį parlamentą“, – per spaudos konferenciją Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Mes užsitikrinę (politinę paramą) šį įstatymo projektą atnešime į Seimo posėdžio salę iki sesijos pabaigos“, – sakė parlamento vadovė.
Ji pažymėjo, kad vien valdančiųjų balsų projektui neužteks, nes Konstitucijos pataisai priimti reikia 94 balsų.
Anot V.Čmilytės-Nielsen, nors būta svarstymų kandidatavimo amžių mažinti dar labiau, iki 18 metų ribos, 21 metai pasirinkti kaip kompromisas.
„Tai yra kompromisinis siūlymas, buvo akivaizdu, kad užsibrėžus 18 metų tikslą palaikymą būtų sunkiau rasti tokiam sprendimui. Mes turime žiūrėti į realią situaciją, kad Seime būtų pasiektas toks sprendimas, reikia keisti Konstituciją, reikia 94 balsų“, – sakė Seimo pirmininkė.
Ji teigė, kad kandidatavimo amžiaus cenzo mažinimas yra „tiesiausias ir paprasčiausias būdas parodyti jauniems žmonės, kad mes jais pasitikime“.
„Gerai žinau šio idėjos kritikų požiūrį, kad neva tokie jauni žmonės dar nėra pasiruošę priimti svarbius sprendimus, tačiau mes šiuo atveju kalbame apie rinkimus, ne apie paskyrimą į Seimą. Pakeitus kandidatavimo amžių jauniausiems kandidatams dar reikės pelnyti rinkėjų pasitikėjimą, įrodyti, kad jie yra verti“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, 21-erių sulaukęs asmuo jau gali būti renkamas į Europos Parlamentą, o 25 metų riba renkant asmenis į nacionalinius parlamentus yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje, šį cenzą taiko tik dar trys šalys: Italija, Graikija ir Kipras.
Kad Konstitucijos pataisos būtų priimtos, dėl jų Seime turi būti balsuojama du kartus. Pakeitimai laikomi priimtais, jei per kiekvieną balsavimą jiems pritaria ne mažiau nei du trečdaliai parlamentarų – 94 Seimo nariai.
