Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Nerijus Maliukevičius ir Rytų Europos studijų centro analitikas Andrius Prochorenko.
Kerta net ir stebimą sienos dalį
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas laidoje teigė, jog situacija prie Lietuvos sienos su Baltarusija šiuo metu yra itin problematiška.
„Praeitų metų pabaigoje mes pastebėjome labai neigiamas tendencijas, kai pradėjo augti nelegalių migrantų srautai, taip pat stebime ir kontrabandos atvejų didėjimą, tai tikrai problemų šiandien turime nemažai prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos“, – aiškino jis.
Pasak R.Liubajevo, ypač išsiskiria keli pasienio ruožai, tačiau nelegalios migracijos nebesustabdo net įrengta stebėjimo sistema.
„Net ir ten, kur šiuo metu įrengta stebėjimo sistema, yra problemų – pavyzdžiui sulaikyta dviejų asmenų grupė būtent ten, kur buvo įrengtos kameros.
Galima sakyti, kad nusikaltėliai, nelegalios migracijos organizatoriai bando kirsti valstybės sieną beveik visur, bet daugiausiai problemų turime Gintaro Žagunio pasienio užkardos ruože, Tverečiaus ruožas irgi probleminis, ten mes turime daugiausiai nelegalių migrantų“, – sakė VSAT vadas.
Jo teigimu, kontrabanda taip pat gabenama per visą visą pasienį, ypač ten, kur vaizdo nefiksuoja kameros.
R.Liubajevas išskyrė tendenciją, jog prieš kelerius metus daugiausiai nelegalių migrantų Lietuvą pasiekdavo iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių, Tadžikistano, Rusijos federcijos ar Vietnamo, tačiau dabar dominuoja Azijos šalys – pavyzdžiui, Irakas ar Sirija.
„Jų atvykimas arba vykimas per mūsų valstybės sieną yra pakankamai gerai žinomas, bet jų tikslas nėra Lietuva, jų tikslas yra kitos Europos Sąjungos šalys“, – aiškino VSAT vadas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Nerijus Maliukevičius aiškino, jog šiuo metu Baltarusija vykdo aiškią strategiją, kuria bando problemas perkelti ant kitų valstybių pečių.
„Režimas yra savotiškoje desperacijoje, kovoja dėl savo išlikimo, ir visomis įmanomomis priemonėmis kuria problemas už savo sienų ribų.
Tai yra praktiškai specialiai deklaruojamas ir vykdomas tam tikras sienos pralaidumas, mūsų sienos apsauga turi teisintis, kodėl siena nėra tokia stipri, kodėl trūksta įrangos.
Iš kitos pusės, mus eilinį kartą kaltina būnant kažkokiais fašistais, kolaborantais“, – teigė N.Maliukevičius.
Kuria „tvirtovės mitą“
Neseniai paaiškėjo ir tai, jog Baltarusijos prokuratūra pateikė prašymą Lietuvos prokurorams apklausti prezidentą Valdą Adamkų kaip liudytoją, tiriant bylą dėl gyventojų genocido Baltarusijoje per Antrąjį pasaulinį karą.
Politologas teigė, jog prieš Lietuvą yra taikoma agresyvi, hibridinio karo strategija.
„Čia nėra vien tik Lukašenkos režimo kampanija – čia matome dviejų režimų bendradarbiavimą, turiu omenyje ir Putiną. Jei pažiūrėtumėme, kaip ši žinutė yra transliuojama, tai tikrai matytumėme, kad didžiąją dalį tokios informacijos ištransliuoja Kremliaus valstybiniai resursai.
Naratyvas dera abiem režimams, nes jie abu kuria savo apsiaustos tvirtovės mitą, kad aplink yra vien priešai, kurie nusitaikę į Rusiją ir Baltarusiją.
Man atrodo, labai svarbu išvengti tokio nevertingo diskutavimo – reikia pasakyti, kad tokia dezinformacine strategija, nutaikyta prieš mūsų valstybės simbolius – nes aš laikau Valdą Adamkų mūsų valstybės simboliu – bandoma diskredituoti šitą asmenį ir per jį Lietuvą pateikti kaip kažkokios fašistus“, – svarstė N.Maliukevičius.
Savo ruožtu Rytų Europos studijų centro analitikas Andrius Prochorenko pridūrė, jog tarptautinės bendruomenės dėmesį pasiekti pavyko ir itin aktyviai Baltarusijos opozicijai.
„Ar mes galim tikėtis, kad Baltrausija ilguoju laikotarpiu vis dėlto sugebės įvykdyti vidinę revoliuciją, demokratinę revoliuciją, tai sudėtingas klausimas.
Bet būtent pastaruoju metu Baltarusijos opozicijos vaidmuo yra stipriai išaugęs, palyginus su tuo, koks jis buvo prieš metus ar prieš kelis metus.
Vien tas faktas, kad Baltarusijos demokratinė opozicija yra girdima, galime matyti, kad Vakarų Europos lyderių dėmesys Baltrausijai yra kaip niekad didelis“, – aiškino A.Prochorenko.
